5000 metų pamatai, nežinomos valdovės kapas ir kiti 2022 metų archeologiniai atradimai

Čingischano anūko rezidencija Turkijoje

Pernai netoli Turkijos pietryčiuose esančio Hankioji kaimo archeologai aptiko rūmų komplekso ir gyvenvietės, pastatytų XIII a. viduryje, liekanas. Mokslininkai spėja, kad tai - Čingischano anūko Chulagu vasaros rezidencija. Chanas Chulagu buvo karvedys ir valdė Chulaguidų valstybę, kuri savo klestėjimo laikotarpiu aprėpė dabartinės Vakarų Azijos teritorijas. Archeologai mano, kad rastų statinių prototipas buvo Karakorumas - Mongolų imperijos sostinė.

Tokią prielaidą jie daro remdamiesi kasinėjant rastų čerpių ypatumais: jos yra panašios į Chulaguidų laikotarpio keramikos iš Vano archeologijos muziejaus - draustinio fragmentus. Mažojoje Azijoje tokio tipo čerpės nebuvo gaminamos. Mokslininkų nuomone rastasis kompleksas galėjo būti Chulagu vasaros rezidencija Turkijoje, kurią jis įsirengė XIII a. 7-me dešimtmetyje. Dabar mokslininkai kruopščiai identifikuoja radinius, tarp kurių - degimo krosnies liekanos, keramikos ir molio indų šukės, porcelianas ir pan.

Gladiatorių kovų arena

Už 28 km nuo Ciuricho statant laivelių angarą prie Reino, atsitiktinai buvo aptikti Senovės Romos laikų ovalo formos amfiteatro griuvėsiai. Jo ilgis siekia apie 50 m, o plotis - 40 m. Šveicarijos archeologų manymu tai yra vienas iš vėliausiai statytų amfiteatrų, kuriuose žiūrovai stebėdavo gladiatorių ir žvėrių kautynes.

Ten buvo rasta 337-341 metų moneta, taigi šis Romos imperijos amfiteatras - naujausias iš archeologų rastųjų. Kasinėjimams vadovaujantis archeologas Jakobas Baerlocheris (Jacob Baerlocher) tvirtina, kad ir statinio medžiagų sudėtis, o būtent akmeninių blokų ir specifinio statybinio skiedinio, rodo, kad statinys tikrai yra IV amžiaus.

Dingęs Partų imperijos miestas

Dabartinio Irako teritorijoje Zagroso kalnyne pernai buvo rastos kaip reta gerai išsilaikiusios senovinės akmeninės tvirtovės liekanos. Archeologai mano, kad ji turėjo ginti Partų valstybės sostinę - Natuniją.

Mūsų dienomis apie Partų karalystę žinoma mažai, nors metraščiuose ji apibūdinama kaip didelė valstybė, plytėjusi teritorijoje, kuri dabar priklauso Irakui, Iranui, Afganistanui, Turkmėnistanui ir Pakistanui. Susikūrė ši valstybė maždaug 250 m. pr.m.e. ir gyvavo beveik 500 metų, kol ją sunaikino dinastinės rietenos, kaimynų puldinėjimai ir pan.

Kadangi tvirtovė stovėjo Piramagruno kalno pietvakariniame šlaite, iki šiol ją buvo įmanoma tyrinėti tik naudojant dronus. Mokslininkai rado ne tik įtvirtinimus, bet ir 2 nedideles gyvenvietes. Greičiausiai ten buvo įsikūrusios kareivinės.

Nežinomos valdovės kapas

Egipte, Sakaros mieste yra senovinis kapinynas. Archeologai ten darbuojasi nuolatos ir vis randa naujų artefaktų ir kapaviečių. Pernai pavasarį buvo rasta daugybė artefaktų, kapaviečių ir mumijų, kurie puikiai išsilaikė daugybę amžių. Tai rodo, kad mumifikacija suklestėjo Naujosios karalystės laikais. Beje, viename karste buvo rasta moters kaukė, pagaminta iš gryno aukso.

O rudenį buvo rastas anksčiau nežinomos karalienės, kuriai buvo pastatyta piramidė, kapas. Ji nėra minima egiptiečių tekstuose, todėl iki šiol nėra tiksliai nustatyta jos asmenybė, žinomas tik vardas - Neit. Šis atradimas užgožė net Sakaroje rastą 22 tunelių sistemą, įrengtą 1570-1069 m. pr.m.e.

26 budistų šventyklos

Indijos nacionaliniame Bandhavgarho parke, esančiame Madhja Pradešo valstijos rytuose, archeologai rado 12 anksčiau nežinomų olų, kuriose įsikūrusios 26 budistų šventyklos. Jos rastos teritorijoje, kurioje kadaise viešpatavo induistų dinastija. Sakralinių vietų amžius - II-V a. pr. m.e. Jose aptikta apie 50 skulptūrų, Didžiųjų Mogolų epochos monetų, vandens įrenginių liekanų, užrašų ir kitų artefaktų.

Majų druskos viryklos

Grupė archeologų, dirbančių nacionaliniame Peins Kriko parke Belize, tyrinėdami jūros dugną rado senovinių majų įrenginių liekanų, daugybę molinių puodų ir keletą šiaudinių būstų. Išlikę įrenginiai - nuskendusios druskos viryklos. Mediniai įrenginių stulpai po vandeniu gana gerai išsilaikė dėl mangrovinių durpių, kuriose yra labai mažai deguonies. Tokioje aplinkoje mikroorganizmai, kurie paprastai suardo konstrukcijas, negali daugintis.

Specialiose viryklose, įrengtose pakrantėse, senovės majų civilizacijos atstovai išgaudavo druską, garindami ją iš sūraus vandens. Druską jie naudodavo ne tik maistui gaminti, bet ir kaip atsiskaitymo priemonę, kuria mokėdavo už įsigytas reikalingas prekes.

Šiame rajone mokslininkai aptiko keletą druskos vonių ir aikštelių, kuriose buvo sūdoma ir džiovinama jūroje sugauta žuvis. Suskaičiavę dešimtį druskos gavybos kompleksų, mokslininkai nustatė, kad toks „fabrikas" buvo įrengtas maždaug 500-600 metais ir palaipsniui plėtėsi. O apleistas jis buvo apie 900 mūsų eros metus, kai majai paliko savo miestus ir be pėdsakų dingo.

Nuskendusi barkentina

Pernai pavasarį daugiau kaip 3 km gylyje buvo rasta stebėtinai gerai išsilaikiusi 44 metrų britų barkentina, kuri nuskendo Vedelio jūroje 1915 m. Laivo nuolaužos lygiai stovi ant dugno, yra išlikusios daugelis konstrukcijų, o ant laivagalio net galima įskaityti laivo pavadinimą - „Endurance". Būtent juo išvyko užkariauti Antarktidos tyrinėtojas Ernestas Šekltonas (Ernest Shackleton), kuris su savo komanda dalyvavo 1914-1917 m. Britų Imperijos transatlantinėje ekspedicijoje.

Jų tikslas buvo siauriausioje vietoje kirsti Antarktidą. Deja, 1915 m. rudens pradžioje ledo lytis apgadino „Endurance" ir įgulai teko palikti laivą, paliekant jį suniokoti gamtai. Bet dėl vandens temperatūros, deguonies ir tiesioginių saulės spindulių trūkumo laivas ir daugelis daiktų išliko praktiškai kokie buvo, tarp jų - medinis denis, lynai, instrumentai, turėklai, šturvalas ir kt. Dabar šis laivas - istorijos paminklas.

5000 metų senumo namų pamatai

Centrinės Kinijos Henano provincijoje kinų archeologai aptiko pamatus namų, kurių amžius - daugiau kaip 5000 metų. Manoma, kad tai yra visas pastatų kompleksas. Didžiausias iš jų - su plūktos žemės sienomis ir grindimis . Mokslininkų skaičiavimais bendras šio komplekso plotas viršijo 130 kv.metrų.

Spėjama, kad, kad šie pastatai buvo statyti vėlyvuoju seniausios kultūros Kinijos teritorijoje, Janšao, laikotarpiu. Ši kultūra klestėjo Huanghės upės vidurupio slėnyje 5-3 tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Be to, šioje teritorijoje mokslininkai rado daug artefaktų, tarp kurių buvo nefrito kirvukas.

Paslaptingas 1300 m tunelis

2022 m. rudenį Dominikos ir Egipto archeologai aptiko uoloje iškirstą tunelį po Ozirio šventykla senoviniame Taposiris Magna mieste, esančiame netoli Aleksandrijos. Tikriausiai jis buvo nutiestas 280-270 m. pr.m.e. Šis tunelis, einantis 20 m gylyje, yra ilgesnis kaip 1300 m. Tunelis yra iš dalies užtvindytas ir užverstas nuolaužomis, todėl kol kas yra nežinoma, ką ateityje ten ras archeologai. Spėjama, kad tunelis veda į Kleopatros VII ir Antonijo laidojimo rūsius, kuriuos seniai ir nesėkmingai bando rasti mokslininkai.

Išniręs Ispanijos „Stounhendžas"

Praėjusi vasara Ispanijoje buvo nepaprastai sausa. Dėl to iš Valdekanjaso vandens saugyklos Težo upėje išniro senovinis akmenų kompleksas. Beje, tai nieko nešokiravo, nes Gvadalperalo dolmenas buvo rastas maždaug prieš šimtą metų ir nesukėlė ypatingo mokslininkų susidomėjimo. 1963 m. visi 150 stambių granito luitų, sustatytų ratu prieš 6-7 tūkst. metų, atsidūrė po vandeniu pradėjus eksploatuoti vandens saugyklą.

Buvo laikotarpių, kai šių akmenų viršūnės truputį kyšojo iš vandens, bet tik pernai jie visiškai išlindo į paviršių. Vanduo gerokai pakenkė senovinės šventovės būklei, todėl mokslininkams dabar sunkiai sekasi iššifruoti ant akmenų iškaltus piešinius ir užrašus.