2024-ųjų archeologiniai siurprizai

Neįprastos formos medis

Kanadoje esančio karjero gilumoje mokslininkai aptiko suakmenėjusį senovinį medį, augusį prieš maždaug 350 mln. metų. Bet stebina ne tiek radino amžius, kiek pats į akmenį įspaustas trimatis medis ir jo neįprasta išvaizda. Jis puikiai išsilaikė ir mokslininkai galėjo patyrinėti visą jo struktūrą nuo šaknų iki viršūnės. Tai visiškai nežinomos rūšies augalas, šiuo metu Žemėje neaugantis. Apie pustrečio metro aukščio medis išvaizda priminė šepetį, jo kamienas buvo stebėtinai plonas, o lapija plati, su statmenai kamienui augančiais masyviais ir ilgais lapais, iki 1,7 m ilgio kiekvienas.

Keista, kaip tokios sandaros medis, ant kurio mokslininkai suskaičiavo apie 200 lapų, galėjo išsilaikyti vertikalioje padėtyje. Į šį klausimą mokslininkams dar teks atsakyti. Galbūt jis augo apsuptas kitų medžių, arba jo kamienas pasižymėjo nepaprastu stangrumu. Šiame rajone ir anksčiau būdavo randama suakmenėjusių medžių fragmentų, bet jie nebūdavo taip gerai išsilaikę kaip pastarasis radinys. Atradimas svarbus dar ir tuo, kad ši botaninė „laiko kapsulė" padeda suprasti, kaip Žemės istorijoje susidarė ankstyvieji miškų masyvai.

2700 metų senumo šventykla

Vykdant planuotus archeologinius kasinėjimus vaizdingoje Eubojos saloje (Graikija) buvo atrasta 2700 metų amžiaus šventykla, skirta deivei Artemidei. Šventykloje, kurios ilgis siekia apie 30 metrų, pastatytoje iš akmens plytų, buvo rasti keli senovinių artefaktų židiniai. Pasagos formos altoriuje, pasislėpusiame po pelenų sluoksniu, susidariusiu per šimtmečius, buvo rasta daugybė keramikos gaminių, ceremonijoms skirtų daiktų, vazų, amuletų, taip pat auksinių ir sidabrinių papuošalų, brangenybių iš gintaro ir koralų.

Bet keisčiausia pasirodė tai, kad šis radinys aprėpia gana ilgą laikotarpį, įvairios jo dalys buvo statomos skirtingose epochose, o altorius buvo pastatytas anksčiau už pačią šventyklą. Ten kasinėjusių archeologų nuomone tai galima aiškinti tuo, kad jau pastatytoje šventykloje vėlesniais amžiais įvyko gaisras, kuris nepalietė altoriaus, o paskui šventykla buvo atstatyta iš naujų statybinių medžiagų.

Keturių civilizacijų kapinės

Netoli Olomouco miesto (Čekija) vietos archeologai atrado unikalų bronzos amžiaus nekropolį su 130 kapų. Žmonės čia buvo palaidoti keturiais skirtingais laikotarpiais, apimančiais keletą tūkstantmečių. Šios senovinės kapinės plyti kelių šimtų kvadratinių metrų teritorijoje, o kapų gylis siekia nuo vieno iki trijų metrų. Kapuose buvo rasta ne tik žmonių palaikų, bet ir akmeninių strėlių antgalių, varinių ir kaulinių papuošalų.

Ankstyviausi palaidojimai, kuriems - apie 4500 metų, buvo po pilkapiais, jie priskiriami vadinamajai Nitros kultūrai, kurios atstovai gyveno šioje teritorijoje. Atėję keltai savo mirusiuosius taip pat laidojo tose pačiose kapinėse. Dar čia rastas III a. germanų kario kapas, su skydu ir geležiniu kryžiumi, taip pat Didžiosios Moravijos laikų (IX a.) slavų kapai. Įdomu, kad tie kapai yra šalia vieni kitų, o tai rodo, kad senovės kultūrų atstovai gerbė vieni kitus.

Keistai suprojektuota šventykla Sicilijoje

Pietvakarinėje Sicilijos pakrantėje, senoviniame Selinuntės mieste archeologai atrado keistai suprojektuotą 2600 metų šventyklą, pastatytą maždaug VI a. pr.m.e. viduryje. Ši šventykla - architektūrinė anomalija, prieštaraujanti tradiciniam to laikotarpio graikų šventyklų dizaino supratimui. Graikų mitologijos motyvais puošta šventykla yra stačiakampio formos, o jos konstrukcijoje trūksta graikų šventykloms būdingų kolonų. Šventyklos viduje rasta atskira patalpa su apvalios formos šuliniu, kuriame buvo laikomi įvairūs ritualiniai artefaktai, monetos ir aukso papuošalai.

Milžiniškas gynybinis Jeruzalės griovys

Archeologams darbuojantis Jeruzalės nacionaliniame parke, po šalia esančia Givati automobilių stovėjimo aikštele buvo rastas milžiniškas 30 m pločio ir 9 m gylio dirbtinis griovys, iš vakarų į rytus besitęsiantis 70 m. Tiksli jo atsiradimo data nežinoma, bet specialistai spėja, kad griovys, gynybinis įtvirtinimas, buvo iškastas prieš daugiau kaip tris tūkstančius metų, o jo paskirtis buvo ginti senovės Jeruzalės šiaurinę pusę. Jis dalijo miestą į dvi atskiras dalis - pietinę gyvenamąją ir šiaurinę, kurioje buvo rūmai ir šventykla.

Ne vieną dešimtmetį istorikai ir archeologai bandė atsekti Jeruzalės įtvirtinimų šiaurinę liniją, kuri, sprendžiant iš kraštovaizdžio, buvo vienintelė Dovydo miesto silpnoji vieta. Ir tik dabar, pradėjus kasinėti Givati aikštelėje, ši gynybinė sistema buvo aptikta. Šios tranšėjos sienos, iškastos iki 9 m gylio, yra tarsi stačios uolos, į kurias neįmanoma įkopti.

Architektūrinė anomalija prie piramidžių

Po didžiausia Gizos piramide Egipte, pastatyta faraonui Cheopsui, archeologai aptiko keistą architektūrinę anomaliją - dešimties metrų struktūrą, forma primenančia raidę L, esančią 2 metrų gylyje, kuri jungiasi su kita, dar giliau esančia struktūra. Pasinaudojus šiuolaikinėmis skenavimo technologijomis nustatyta, kad L formos struktūra yra užpildyta smėliu ir, ko gera, buvo skirta įeiti į dar ilgesnę nežinomos paskirties patalpą. Kol kas tyrinėtojai nėra tikri, koks yra tos gilesnės kameros turinys, bet spėja, kad ji gali būti tuščia arba pilna smėlio ir žvyro. Šiuo metu vyksta tyrinėjimai, kurie galbūt padės detaliau išnagrinėti šio keisto statinio struktūrą ir paskirtį.

Romėnų pakelės kompleksas

Netikėtas radinys aptiktas kelio atkarpoje tarp Kolčesterio ir Sent Olbanso (Anglija), kur rastas romėnų laikų „techninio aptarnavimo" centras su viešbučiu, kalve ir šventykla. Sprendžiant iš statinių, šiame I a. statytame pakelės komplekse, plytinčiame keliuose akruose, senovės keliautojai galėjo tikėtis puikaus aptarnavimo, įskaitant pastogę, maitinimą, arklių kaustymą ir patogų poilsį kelyje. Netoli nuo šios vietos taip pat rasti III-IV a. kapai, nemažai karinės paskirties artefaktų ir daugybė imperatoriaus Nerono valdymo laikų monetų.