Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios padėtų bent šiek tiek depolitizuoti nacionalinį transliuotoją, tačiau parlamentaras Petras Gražulis tuo netiki. Todėl jis siūlo į Konstituciją įrašyti nuostatą, kad Lietuvoje visai nėra visuomeninio transliuotojo. Seimūnas norėtų, kad LRT funkcijos būtų išdalintos kitoms visuomenės informavimo priemonėms.
Seimas po pateikimo pritarė „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio inicijuotai Konstitucijos 44 straipsnio papildymo pataisai, siūlant įrašyti, kad „visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas“ ir „visuomeninio transliuotojo organų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje“. Tačiau Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis P.Gražulis registravo kitokį pasiūlymą, kuris konstatuotų: „Lietuvoje nėra visuomeninio transliuotojo“.
„Lietuvoje visuomeninio transliuotojo veikla dažnai tampa itin politizuota, jo valdymas tampa priklausomas nuo susiklosčiusios politinių jėgų įtakos per LRT komisijos narius, LRT vadovybę, kitas LRT personalijas. Dažnai paties visuomeninio transliuotojo pozicija tampa neobjektyvia, šališka. Kaip parodė VSD išviešinta medžiaga, visuomeninis transliuotojas gali būti užvaldomas atskirų interesų grupių, todėl dabartinį LRT teisinį reguliavimą būtina keisti. LRT problemos didele dalimi nulėmė ir tai, kad per 10 metų tarptautiniame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva nukrito nuo 9 iki 36 vietos“, - savo idėją argumentavo P.Gražulis.
Pasak jo, Lietuvoje yra gerai išvystytas, konkurencingas visuomenės informavimo priemonių tinklas.
„Būtent per jį valstybė gali realizuoti visuomeninio transliuotojo dabartinę misiją ir tikslus. Tai, kad būtų kuriamos ir transliuojamos šviečiamosios, kultūrinės, tiriamosios laidos, galima efektyviau užtikrinti ir skelbiant konkursus jau esantiems transliuotojams. Taip būtų neiškreipiama konkurencija ir gaunamas objektyvesnis bei kokybiškesnis turinys. Be to, siūlomas modelis finansiškai būtų ženkliai skaidresnis, taptų aišku, kam būtent panaudojamos valstybės lėšos“, - tvirtino Seimo narys.
Buvęs užsienio reikalų ministras, eksparlamentaras prof. Povilas Gylys - vienas iš retų viešų asmenų, drįstančių kritikuoti nacionaliniame transliuotojuje išsikerojusias blogybes (tiesa, dėl to jo eteryje yra nepageidaujamas). Jis pritaria buvusio kolegos P.Gražulio pastebėjimui, kad realiai nacionalinio transliuotojo neturime, tačiau idėją jį iš viso panaikinti vadina radikalia.
„Petras teisus. De facto visuomeninis transliuotojas yra privatizuotas. Tikėjausi permainų, tačiau jos kol kas tėra mikroskopinės. Transliuotojas privatizuotas grupės žmonių. Formaliai jis yra visuomeninis, mūsų visų, nes išlaikomas iš biudžeto, todėl turi tarnauti bendrajam gėriui. Bet realiai transliuotoją yra perėmusi grupė žmonių, kurių vieni matomi, kiti - nelabai. Todėl jis nukrypsta nuo savo misijos ir tarnauja privatiems interesams grupės, kurios konfigūracija - nelabai aiški. Tai - didžiulė problema. Tačiau Petro pasiūlymas yra radikalus ir rizikingas, nes tuos finansinius srautus irgi gali perimti kitos privačios grupės. Juk matome, kas vyksta su viešaisiais pirkimais. Normalioje valstybėje, kur yra gera visuomenės kontrolė, kur korupcijos laipsnis ne toks didelis, kaip pas mus, gal tai ir padėtų, tačiau ne pas mus. Pirmiausia Seimas iš LRT turi reikalauti skaidrumo ir tarnavimo bendram nacionaliniam interesui. O tas interesas yra teisinga informacija, nuomonių pliuralizmas (kad visų pažiūrų asmenys galėtų patekti į eterį) ir aukštesnis kultūros lygis nei komerciniuose kanaluose“, - vardino P.Gylys.
Profesorius sako: geriausias įrodymas, jog LRT netarnauja bendrajam gėriui, yra sąrašai žmonių, kurie eteryje yra pageidaujami ir kurie nepageidaujami. Pirmųjų pažiūros nuolat transliuojamos, antrieji beveik nekviečiami, o jei ir būna kartais pakviečiami, tai tik tam, kad būtų „suplėšyti“.
P.Gylys sako, kad nereikia stebėtis, jog LRT iki šiol išliko konservatorių ir liberalų klano transliuotoju, nors po jų vadovavimo valdžią Lietuvoje buvo perėmę iš pradžių socialdemokratai, dabar - „valstiečiai“. Anot profesoriaus, ne taip paprasta privatizuotą įtaką neutralizuoti.
„Jei koks politikas visų ūgiu iššoks prieš įtakingiausių LRT žurnalistų klaną, jis bus sunaikintas. Antra - dalis politikų nuėjo į sandorį su tais žmonėmis ir nedrįsta daryti nieko, kad LRT veikla būtų grąžinta į vėžes, užfiksuota įstatymuose bei misijoje. Aš pats dirbau Seime ir žinau, kokia savijauta. Sunaikins, jei bandysi ką daryti, ypač jei po vieną. O jei bandytų visa partija... „Valstiečiams“ čia yra gera proga padaryti naudingą darbą, nes jie su sprendimais, susijusiais su miškais, vaikais ir panašiai, masiškai praranda balsus. O klausimais dėl LRT kontrolės visuomenė juos palaiko. Tikiuosi, kad „valstiečiai“ būtent ir siekia LRT grąžinti į mano minėtas vėžes. Ir tikiuosi, kad bent jau šioje srityje jie neprikapotų malkų“, - vylėsi profesorius.