respublika.lt

Ruoškitės: valdžia perka informaciją apie COVID-19. Gąsdinimų bus daug

(0)
Publikuota: 2021 kovo 27 22:16:00, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 1 nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Liudos Mackevičienės koliažas

782 757,40 Eur - tiek pinigų valstybė artimiausiais mėnesiais ketina skirti koronaviruso reklamai. Ji greitai atsiras sisteminėje šalies žiniasklaidoje. Valdžia netgi tiksliai nurodė, ką apie koronavirusą reikės pasakoti gyventojams. Tad tikėtina, kad iki metų pabaigos didžiojoje žiniasklaidos dalyje ir toliau bus skelbiami gąsdinantys užsikrėtimų skaičiai, mirčių statistika, aiškinama, kad reikia dėvėti kaukes ir būtinai būtinai skiepytis. O norintys pailsėti nuo neigiamos informacijos ar patys apsispręsti dėl skiepų, tradiciškai bus apšaukti plokščiažemininkais ir antivakseriais.

 

Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas kiekvienais metas organizuoja konkursus žiniasklaidai, kad ši skelbtų informaciją apie sveikesnę gyvenseną. Pernai ir šiemet skiriami pinigai, žinoma, skiriami informacijai apie koronaviruso pandemijos valdymą.

Iki balandžio 15 d. truksiančiame konkurse dalyvauti ir paraiškas teikti gali nacionalinė televizija, interneto portalai, periodinė spauda, radijo stotys, specializuota žiniasklaida. Atskiroms programos dalims paraiškas gali teikti reklamos kanalų valdytojai viešajame transporte ir lauko reklamos valdytojai. Tačiau šie dalyviai gali teikti paraiškas tik susivieniję į konsorciumus. Nors „Vakaro žinios" jau rašė, kad sąlygas, kai konkurentai verčiami jungtis į konsorciumus, Konkurencijos taryba vertina neigiamai.

O Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad projektinis finansavimas Lietuvoje iš viso neturi jokio teisinio pagrindo: „Nors projektinis (atrankos) finansavimas yra plačiai taikomas, tačiau įstatymai, reglamentuojantys valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą, tokio būdo neapibrėžia.

Tokia projektinio finansavimo taikymo praktika, kai nėra bendrų finansavimo taisyklių, sudaro sąlygas galimai neobjektyviai ir neskaidriai naudoti valstybės biudžeto lėšas."

Beje, įdomu tai, kad nors finansavimą gauti norinti žiniasklaida verčiama jungtis į konsorciumus, šį kartą finansavimui numatyta ir dar viena dalis - paties fondo iniciatyvų viešinimo įgyvendinimas. Šioje dalyje numatyta, kad 30 tūkst. eurų galės gauti vienas konkretus laimėtojas.

Užsakys, ką skelbti

Jei galvojate, kad žiniasklaida, gavusi finansavimą, pati pasirinks, ką skelbti, o ko - ne, kaip informuoti žmones apie virusą, tai labai klystate. Kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Todėl iš karto nurodoma, kokia informacija apie koronavirusą reikalinga. Numatyta, kad pagrindinis „konkurso tikslas - informuoti visuomenę apie mokslo įrodymais grįstos koronaviruso situacijos valdymą šalyje, prevencines ir apsaugos priemones, vakcinacijos būtinumą ir naudą, teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, koronavirusinės infekcijos tyrimą ir gydymą, galimybes gauti emocinę pagalbą ir kitais aktualiais klausimais."

Apie galimybę žiniasklaidai papasakoti istorijas, kai po skiepo pasireiškė nepageidaujamos reakcijos arba ką tik pasiskiepijusį žmogų ištiko mirtis - nenumatyta.

Nurodoma, kad „kampanijos sukurti produktai turi visoms tikslinėms grupėms siųsti aiškią žinią, kad, siekdami suvaldyti koronaviruso infekcijos plitimą šalyje, kiekvienas iš mūsų turėtume jaustis atsakingi už savo ir artimųjų bei kitų aplinkos žmonių ateitį ir sveikatą. Kiekvienas iš mūsų turėtų sugebėti įvertinti esamą padėtį, prisitaikyti prie pokyčių, suprasti vykdomus prevencinius veiksmus, vakcinacijos būtinumą ir naudą, atsižvelgti į specialistų rekomendacijas ir gebėti jas taikyti asmeniniame gyvenime bei imtis aktyvių prevencinių veiksmų."

Taip pat aiškiai patikslinama, kokie akcentai turės atsirasti vaizdo klipuose, straipsniuose ar reklamose: „turi būti išryškinama pagrindinė problema: kai problemas bandoma neigti arba nesureikšminti, jos tampa norma; turi būti aiškiai informuojama apie reikalingus veiksmus, siekiant prisitaikyti prie nuolat kintančios situacijos; informacija turi padėti ugdyti tinkamus apsisaugojimo nuo koronavirusinės infekcijos įpročius: rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, prevencinių priemonių naudojimas. Taip pat gebėjimą pasirūpinti aplinka: patalpų vėdinimas ir dezinfekavimas, izoliavimo taisyklių laikymasis ir pan."

Atskiru punktu išskiriama, kad „turi būti formuojamas supratimas, kad būtina veikti, ir nurodoma, ką daryti: reaguoti; ieškoti informacijos, kai nori padėti; kreiptis pagalbos; sulaukti pagalbos ir pan."

Gąsdinimai jau atsibodo

COVID-19 rizikos grupei priklausantys senjorai sako, kad nuo kasdien skleidžiamų gąsdinimų jie jau seniai pavargo. „Gana tos bauginančios informacijos, kurią kasdien girdime. Žmonės pavargo.

Esame uždaryti namuose ir vienintelė pramoga - televizija. Tačiau ten negirdime nieko pozityvaus, tik kasdienius gąsdinimus virusu: kiek žmonių užsikrėtė, kiek numirė. Tai sėja paniką.

Mano telefonas nerimsta. Žmonės kasdien skambina, prisižiūrėję televizijos ir išgąsdinti. Mūsų amžiaus žmonės ėmė sirgti depresija, jaučia nerimą, baimę. Situacija labai bloga", - „Vakaro žinioms" sakė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė.

Jos teigimu, karantino ribojimai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, jau sunkiai pakeliami: „Niekas negalvoja apie rajonuose gyvenančius žmones. Uždaryti pašto skyriai, iškelti bankų skyriai. Žmonės palikti likimo valiai, nes valstybė arba neturi pinigų, arba sako, kad kažką daryti neapsimoka. Negana to, šiandien negalime pasimatyti su savo vaikais ir vaikaičiais! Tegul susitinka žmonės lauke ir bendrauja, kodėl jiems draudžiama?!"

G.Makaravičienė sako, kad žmonės turi teisę žinoti tikrą informaciją apie skiepus, o ne tik girdėti agitacijas skiepytis. „Aš esu už skiepus, bet kam toks skiepas, jeigu ir pasiskiepijus vis tiek gali susirgti? Kam tokie skiepai reikalingi?

Manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę pats apsispręsti dėl skiepų ir jokio priverstinio vakcinavimo būti negali. Be to, turime įspėti žmones apie tai, kada negalima skiepytis. Pavyzdžiui, sergant bronchine astma ar turint įvairių alergijų. Žmonės turi apie tai žinoti ir būti įspėti. Bet informacijos apie tai žiniasklaidoje valstybė kažkodėl neužsako", - teigia G.Makaravičienė.

Komentuoja žurnalistas Vilius KAVALIAUSKAS:

Visada skeptiškai vertinu atvejus, kai valdžia perka žiniasklaidą. Gal todėl, kad esu dirbęs valstybininkų pusėje ir mačiau, už kokius niekus yra mokami pinigai. Kartais perkami dalykai, kurie niekam nereikalingi. Šiuo atveju bent tema yra svarbi visuomenei. O kaip yra žymimas tas turinys, kuris yra apmokėtas, čia jau žurnalistų etikos klausimas.

Man kyla abejonių dėl konsorciumų sąlygos. Ypač, žinant mūsų spaudos struktūrą, kurioje vis dar yra norinčių išlikti savarankiškais ir nepriklausyti jokiems koncernams. Prie to prisideda ir tai, kad Lietuvoje iki šiol nėra draudimo valdyti kelias žiniasklaidos priemones. Kai 1996 m. kūrėme Spaudos įstatymą, kuris šiuo metu vadinasi Visuomenės informavimo įstatymu, konsultavomės su daugybe specialistų ir vis tiek nesugebėjome nurodyti tos sąlygos, kad negali tas pats savininkas valdyti ir radijo, ir laikraščio.

Bet tada privertėme spaudą tapti savarankiška, žurnalistams leidome išsipirkti patalpas už simbolinę kainą. Spaudos rūmuose išsipirkti vieną aukštą kainavo 3000 JAV dolerių, nors vieno mėnesio nuoma siekė 6000 JAV dolerių.

Mes tuo metu skyrėme finansavimą, kad tik žiniasklaida būtų savarankiška, o dabartiniai valdžios veiksmai vėl grąžina viską atgal. Nežinau, ar tai daroma iš piktos valios, ar iš nesupratimo. Bet kažkas turėtų ginti ir žiniasklaidos teises bei žurnalistų interesus. Nes tai, kad iš Lietuvos dingsta spauda, yra visų mūsų katastrofa. Tai yra praradimas ir kultūrai, ir demokratijai. Tik pagalvokite, ką būtų galima nuveikti su tais beveik 800 tūkst. eurų, kurie dabar bus skirti komunikacijai apie pandemiją.

Daugelyje šalių kuriamos specialios rėmimo programos, kad tik spauda išsilaikytų. O mūsų spauda - kaip žuvusi civilizacija. Nors būtent ji mus ir padarė valstybe. Jeigu 1988 m. nebūtų buvę laisvos minties, platinamos per spaudą... Jeigu nebūtų susikūrusi „Respublika", nebūtų nepriklausomu tapęs „Lietuvos rytas", mes būtume taip ir likę skaitantys tik tai, ką valdžia liepia.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s