Pirma tegul susitvarko namuose

„Vakaro žinios" tęsia pasakojimą apie Lietuvių valdžios į užribį išmestus Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus" darbuotojus, tarp kurių yra ne tik lietuvių, bet ir lenkų, rusų, ukrainiečių bei baltarusių. Jau pasakojome, kad dėl Baltarusijai įvestų sankcijų ir įšaldytų sanatorijos sąskaitų be darbo likę lietuviai nesupranta, kaip jie - sąžiningai dirbdami - galėjo tarnauti Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Bala nematė tų lietuvių, pakentės - maždaug tokia retorika su savais žmonėmis elgiasi mūsų valdžia. Ji deklaruoja rūpestį baltarusiais. Bet ar tikrai? Juk be darbo liko ir „Belorus" dirbę baltarusiai. Tik jeigu be darbo ne savo noru palikti Lietuvos Respublikos piliečiai dar svarsto įvairius atsarginius variantus, sanatorijoje dirbę baltarusiai, bent kol kas, alternatyvų turėtai stabilias pajamas ir normalų gyvenimą garantavusiai veiklai nemato.

13 metų Lietuvoje gyvenantis ir 5 metus sanatorijoje vairuotoju dirbantis Andrejus Janulevič niekaip negalėjo suprasti, kodėl aplinkinius auklėjantys Lietuvos politikai vis nepastebi to, kas vyksta tiesiai jiems po nosimi.

„Niekada nebūčiau patikėjęs, kad demokratinėje, teisinėje valstybėje gali vykti tokie dalykai. Stabiliai dirbome, mokėjome mokesčius, o dabar visi jaučiamės išduoti, nes klaidingai sankcijas sanatorijai pritaikiusi valdžia mus paliko likimo valiai", - atviravo vyras.

Pasak jo, niekaip su politika nesusijusi sanatorija „Belorus" labai rūpinosi savo darbuotojais net per karantiną.

„Visiems dabar sunku, tačiau kai kitos sanatorijos atleidinėjo žmones, mūsų vadovai pasistengė išsaugoti visus darbuotojus. Jiems tai pavyko, bet susidaro įspūdis, kad kažkas tikslingai siekia sanatorijos bankroto.

Mudu su žmona dirbome sanatorijoje, o dabar tris mėnesius sėdime be jokių pajamų. Druskininkuose darbo nesusirasi, tai kaip mums išlaikyti tris mažamečius vaikus?" - retorinį klausimą uždavė Andrejus.

Paklaustas apie emigraciją, vyras atsiduso. „Kur mums važiuoti, jeigu čia įleidome šaknis? Vaikai lanko mokyklą. Imti juos ir išplėšti iš jiems įprastos aplinkos? Labai abejoju, kad tai būtų geras sprendimas, todėl kovosime už savo darbo vietas visais teisėtais būdais. Manau, atšaukus ribojimus, tą patį tiesiai į akis pasakysime Vilniuje sėdintiems politikams", - neslėpė vyras.

O kaipgi „baltarusių tautos išrinkta prezidentė" S.Cichanouskaja? Kaip ji padeda konkretiems savo tautiečiams, likusiems be pajamų šaltinio Lietuvoje? Juk kone kasdien bendrauja su Lietuvos politikais, yra jų remiamia ir palaikoma.

Andrejus - kategoriškas.

„Nei į ją kreipėmės, nei ko prašėme. Klausimus turi spręsti tiesiogiai su šia istorija susiję asmenys, o ką ji čia galėtų padaryti? Tad net tuščiai negaišome laiko", - patikslino Andrejus.

Prie režimo prisideda net auklėtoja?

17 metų sanatorijoje išdirbusi Baltarusijos pilietė Tatjana Garackevičienė, darbą pradėjusi kaip renginių organizatorė, pastaraisiais metais dirbo auklėtoja.

„Druskininkai - žavingas, puikus miestas, sanatorija - svajonių darbovietė, bet dabar, deja, viskas griūna. Užšaldžius sąskaitas nebegauname ir išmokų už prastovas, esame nustumti į visišką užribį.

Su darbais Druskininkuose be galo sunku. Apie įsidarbinimą pagal specialybę net nesvajojame, tačiau ir į nekvalifikuotą darbą niekas nepriima, o gyventi kažkaip reikia", - optimizmu netryško viena du vaikus išauginusi moteris.

Dar viena problema, kurią Tatjanai gali tekti skubiai spręsti, yra būstas.

„10 metų gyvenu sanatorijos bendrabutyje. Jie skyrė patalpas, aš pasidariau remontą ir tikėjausi čia ramiai sulaukti pensijos, nes tuomet galėčiau pasilikti jose ir nebedirbdama. Dabar, kai viskas taip pakrypo, praradusi darbą, rizikuoju atsidurti gatvėje. O kur mums trims tokiu atveju dėtis? Jaunesni gali emigruoti, o ką mes? Važiuoti į Baltarusiją irgi negaliu, nes jos pilietė - tik aš, abudu vaikai turi Lietuvos pilietybę. Vienintelė viltis, kad Lietuvos valdžia pagaliau atsitokės ir nustos žlugdyti beveik 400 sanatorijos darbuotojų ir jų artimųjų gyvenimus", - karščiausią troškimą išsakė Tatjana.

Pasak moters, į politiką ji stengiasi nesikišti, tad pagalbos iš S.Cichanouskajos neprašys. „Ko galima tikėtis iš žmogaus, kuris viešai pareiškia, kad dėl savo problemų „Belorus" darbuotojai turi kaltinti ne Lietuvos valdžią, o Aliaksandrą Lukašenką?"- retoriniu klausimu pokalbį baigė Tatjana.

Darbas teikė moralinį pasitenkinimą

12 metų auklėtoja-pedagoge sanatorijoje dirbusi Jekaterina Lomot neslėpė, kad labiausiai jai apmaudu dėl sustojusio darbo.

„Pinigai reikalingi, tačiau man svarbiau buvo pats darbas. Paskutinius vaikus išleidome lygiai prieš metus, tad labiausiai pasiilgstu būtent buvimo ir bendravimo su jais. Atėjome čia dirbti, nes norėjome padėti sergantiems vaikučiams. Aišku, sėdint be darbo, santaupos senka, tačiau šiandien daugeliui iš mūsų morališkai sunkiau negu materialiai. Tiek dėl sustojusių darbų, tiek dėl teisingumo nebuvimo", - teigė moteris.

Pasak jos, visi puikiai supranta, kad į sanatoriją buvo nusitaikyta dėl politikų ambicijų, bet kenčia paprasti žmonės.

„Ir gerai, kad pagaliau išaiškėjo, jog demokratija buvo tik dangstomasi, ir kiek apmaudu. Gimiau Lietuvoje, čia augau, vėliau teko mokytis Baltarusijoje. Galvojau ten likti, bet gyvenimas susiklostė savaip ir prieš 12 metų grįžau į Lietuvą. Visiškai to nesigailiu ir net galvojau prašyti pilietybės, nes, nepaisant visų peripetijų, būtent Lietuvą laikau savo gimtine, - gyvenimo istorija dalijosi Jekaterina. - Nors mano tėtis - baltarusis, niekada Lietuvoje nesijaučiau svetima. Mūsų tautos yra artimos, neturime ko dalintis. Paprasti žmonės visada sutaria. Turiu daug draugų tiek čia, tiek ten, bet neteko girdėti, kad vieni apie kitus blogai atsilieptų. Gal todėl, kad jie - ne politikai?"

Užklausus apie S.Cichanouskają, moteris konstatavo:

„Gyvename demokratinėje šalyje, mokame mokesčius, tad valdžia mus ir turėtų ginti. O jei jie taip nori įsiteikti sankcijų prašančiai S.Cichanouskajai, tai kodėl jas taiko būtent mums?"

Vaiko pilietybė - vaikas

36-erius metus vaikams paskyrusi Margarita Rul prisiminė, kad pagal paskyrimą į sanatoriją atvyko būdama 17-os.

„Minčių buvo visokių, tačiau supratau, kad įsimylėjau savo darbą, todėl sukūriau šeimą, susilaukiau vaikų ir pasilikau čia, - atviravo sanatorijos senbuvė. - Dirbdama sanatorijoje sugebėjau baigti du aukštuosius, išmokau lietuvių kalbą. Esu spec. pedagogė ir tikiu tuo, ką darau. Be to, kaip galima nemėgti darbo, kai jis susijęs su vaikais?

Kaip reikia nekęsti vaikų, kad atimtum iš jų galimybę gydytis ir socializuotis? Mes, suaugusieji, likome be darbo, tačiau iš sergančių vaikų buvo atimta galimybė įsilieti į normalų gyvenimą. Nors gal tai buvo padaryta tyčia?"

Ką tik sutuoktinį palaidojusi ir su trimis vaikais likusi moteris teigė, jog tokios betvarkės, kokia yra dabar, nėra mačiusi per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.

„Jeigu taip bandoma spręsti politinius klausimus, tai pasirinktas labai netinkamas kelias. Nereikia manipuliuoti tautybėmis ar pilietybėmis. Čia tas pats, kaip imti „žaisti" religijomis. Ne pagal tai reikia vertinti žmones. Reikia žiūrėti, ką jie daro ir kaip dirba.

Mes, suaugusieji, suprantame, kad yra tam tikros taisyklės, ir jų laikomės. Mes norime dirbti, nes medikai nėra politikai. Tačiau politikai tą pamiršo. Per visus karus medikai išliko apolitiški, jie tik padėdavo žmonėms. Juos gerbė visos pusės, o ką daro šios dienos Lietuva?

Valdžios atstovai gali susitikti ir išsiaiškinti viską prie apskritojo stalo, o ne žaisti žmonių ir vaikų likimais... Kalbėti galima daug ką, tačiau Baltarusijos valdžia rūpinosi, kad kiekvienas šalies vaikas, nepaisant jo tautybės, bent kartą per metus gautų nemokamą siuntimą į sanatoriją. Mums irgi niekada dėl to nekildavo klausimų. Visada žinojome, kad vaiko tautybė yra vaikas, o mūsų užduotis - padėti jam. Tad labai gaila, kad dabar mums trukdoma tą daryti", - apibendrino Margarita.

Spaudimas net merui

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kovo 18-ąją kalbėdamas laidoje „Sąmokslo teorija", pasidžiaugė, kad tądien dalį savo pinigų sanatorija atgavo ir galės padengti susikaupusius komunalinius įsiskolinus ir išmokėti bent dalį prastovų.

„Šilumos neatjungs, bet kas toliau? Man skambina ministerijų atstovai ir spaudžia, kad žmonėms siūlyčiau eiti iš darbo. Prie jų jungiasi „Sodra", kuri pagrasino, jeigu sanatorija nepradės mokėti mokesčių, ji pati pradės atleidinėti žmones. Valstybinė įmonė žada imtis sankcijų prieš viešąją įstaigą dėl to, kad valstybė užblokavo jos sąskaitas", - stebėjosi R.Malinauskas.

Jis taip pat užsiminė, kad, neoficialiomis žiniomis, nurodymas užšaldyti sąskaitas buvo duotas Užsienio reikalų ministerijos, kuriai vadovauja Gabrielius Landsbergis.

Įdomi detalė - pasak Druskininkų mero, analogiška baltarusiška sanatorija Latvijoje sėkmingai veikia ir jokios sankcijos jai nėra taikomos.

„Prezidentės" komentaras:

„Jūs esate Lietuvoje ir būkite tikri, kad Lietuvos Vyriausybė pasirūpins jumis šituo sunkiu periodu. Bet taip pat turite suprasti, kad tai pirmiausiai Baltarusijos Vyriausybės atsakomybė, kad esate tokioje situacijoje. Neturite kaltinti Lietuvos dėl šitos situacijos, galite kaltinti Lukašenką, tai jo kaltė ir nenoras atsitraukti", - spaudos konferencijoje sausio mėn. sakė S.Cichanouskaja po susitikimo su Lietuvos ekonomikos ministre Aušrine Armonaite.

„Vakaro žinios" susisiekė su S.Cichanouskajos štabu ir gavo atsakymą, kad į mūsų klausimus bus atsakyta. Laukiame nesulaukiame, kada atsakymus galėsime pateikti ir savo skaitytojams.