Šias išvadas jau apsvarstė pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat papildomais paskirti Biudžeto ir finansų, Kultūros, Žmogaus teisių komitetai.

Spalio 11 d. LRT veiklą tyrusios komisijos išvados sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Jas parėmė 53 Seimo nariai, prieš buvo 37, susilaikė 8 parlamentarai.

Opozicija, kritikavusi išvadų projektą, įžvelgė „politizuotą kišimąsi į visuomeninio transliuotojo veiklą“.

LRT veiklą tyrusios komisijos pirmininkas Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius sako, kad komisijos išvados - tai nėra įstatymai, tai tik rekomendacinio pobūdžio siūlymai, kuriais remiantis komisija siūlo parengti įstatymų projektus. Jo teigimu, dar vyks nemažai diskusijų tais klausimais.

Tyrimą atlikę parlamentarai nustatė, kad „pasirinkta LRT struktūra, valdymo organų funkcijų pasidalijimas ir kompetencija, atsakomybės pasiskirstymo nebuvimas, kontrolės mechanizmų stoka sudaro prielaidą kilti rizikai, kad valstybės lėšos gali būti naudojamos neracionaliai“.

Parlamentarų nuomone, racionaliau planuodama savo pačios prodiusuojamų ir nepriklausomų prodiuserių rengiamų programų santykį, LRT turi galimybių taupiau naudoti savo biudžetą.

Tyrimo komisija Seimo Kultūros komitetui siūlo parengti ir iki šių metų gruodžio 1 d. pateikti parlamentui LRT įstatymo pakeitimo projektą, kuriame atsispindėtų LRT veiklą tyrusios Seimo laikinosios komisijos pasiūlymai dėl LRT valdymo gerinimo.

Išvadų projekte siūloma įstatymu numatyti LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimą.

Nutarimo projekte Seimui siūloma pripažinti, kad laikinoji tyrimo komisija, kuriai buvo pavesta atlikti LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą, tyrimą atliko ir darbą baigė.

Žurnalistai primena parlamentarams, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvada Seimo nesaisto

Keturių žurnalistų organizacijų atstovai ketvirtadienį, Seimui plenariniame posėdyje rengiantis apsispręsti, ar pritarti LRT veiklos išvadoms, paragino visus Seimo narius diskutuoti, kelti klausimus ir gauti atsakymus iš Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų rengėjų, kad neliktų jokių abejonių, ar Seimo nutarimas pritarti išvadoms pagal priėmimo tvarką neprieštaraus Konstitucijai. Tarptautinis spaudos institutas irgi paragino Seimą išlaikyti LRT nepriklausomumą.

„Nuoširdžiai tikime, kad Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta, jog visuomeninis transliuotojas funkcionuoja kaip šalies demokratinės sistemos dalis, tarnaujanti piliečiams ir visuomenei.

Žinome, kiekvienas Seimo narys, vadovaudamasis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine, nevaržomas jokių mandatų, balsuodamas nuspręs, ar nebus nukrypta nuo visuomeninio transliuotojo konstitucinės misijos, ar nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas“, - rašoma Lietuvos žurnalistų organizacijų kreipimesi.

Kreipimesi pažymima, kad viešojoje erdvėje nuskambėję teiginiai, kad nei Seimas, nei komitetai negali svarstyti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados, jos formuluočių ar atskirų punktų, tvirtinimai, kad balsuoti galima tik už visą pataisų paketą, yra teisiškai nepagrįsti ir neteisingi. Konstitucinis Teismas savo nutarime 2004-aisiais akcentavo, kad Seimas gali nuspręsti pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, arba pritarti jai iš dalies (su išlygomis), Seimas gali konstatuoti, kad jo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija atliko jai suformuluotus uždavinius ar jų neatliko, arba juos atliko iš dalies ir t.t. Pabrėžtina, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvada Seimo nesaisto.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Petrošienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė ir Regioninių radijo stočių vadovas Liudas Ramanauskas.

Įtakinga tarptautinė žurnalistų organizacija irgi paragino Seimą išlaikyti LRT nepriklausomumą. Tarptautinis spaudos institutas (IPI - International Press Institute), vienijantis redaktorius, žiniasklaidos priemonių vadovus ir žinomus žurnalistus visame pasaulyje, išplatino kreipimąsi į Seimo narius, kuriame reiškia didžiulį susirūpinimą dėl iniciatyvų stiprinti politinę LRT kontrolę.

„Mes primygtinai siūlome, kad LRT finansinės ir ūkinės veiklos tyrimas, jeigu toks yra tikrai būtinas, būtų patikėtas atlikti kompetentingoms institucijoms, tokioms kaip Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba ar Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kt., bet jokiu būdu ne politikams. Šiandien kreipiamės į Jus primygtinai ragindami užkirsti kelią LRT politizavimui, išsaugoti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, žodžio laisvę ir demokratišką valdyseną“, - rašoma IPI direktoriaus pavaduotojo Scotto Griffeno laiške Seimo nariams.

IPI priklauso spaudos, televizijos ir radijo bei interneto žiniasklaidos redakcijos ir organizacijos beveik 100 šalių.

R. Karbauskis inicijuoja Konstitucijos pataisas, užtikrinančias visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis inicijuoja Konstitucijos pataisas, kurios padės užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą bei apsaugos jį nuo tiesioginės politinių partijų įtakos.

Projektu siūloma Konstitucijos 44 straipsnyje įtvirtinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principą, nustatant, kad jį, kaip pamatinę objektyvios ir nešališkos informacijos rengėjo vertybę, saugo įstatymas. Projektu taip pat siūloma numatyti partinės veiklos apribojimus LRT valdymo struktūrų nariams, Konstitucijoje įtvirtinant, kad visuomeninio transliuotojo valdymo struktūrų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.

LVŽS lyderio teigimu, yra ypač svarbu, kad visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas būtų įtvirtintas aukščiausios galios teisės akte - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

„Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas - būtina demokratijos sąlyga, leidžianti įgyvendinti visuomenės teisę gauti nešališką ir objektyvią informaciją. Mūsų tikslas, kad šis nepriklausomumas būtų realus ir atitiktų demokratinės visuomenės lūkesčius, o politikai, partijų ar politinių organizacijų nariai, negalėtų dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyme, strategijos ar turinio formavime. Kitoms valdžioms atrodė, kad aktyvus politikų, partijų narių, dalyvavimas valdymo struktūrose yra normalus ir savaime suprantamas dalykas. Tuo tarpu mums atrodo, kad tokiu būdu pažeidžiami pamatiniai nepriklausomos bei objektyvios žiniasklaidos principai. Tarptautinės organizacijos taip pat pabrėžia išskirtinių skaidrumo ir nepriklausomumo standartų būtinybę, pažymėdamos, kad visuomeninis transliuotojas turi tarnauti visuomenei, o ne politikams ar jų atstovaujamoms partijoms“, - sako R. Karbauskis.

Aiškinamajame projekto rašte teigiama, jog jau 2006 metais Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja ir tai, kad turi būti sudarytos materialiosios, organizacinės, finansinės sąlygos visuomeniniam transliuotojui veiksmingai ją vykdyti, taip pat, kad įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą. Konstitucinis Teismas tuomet pažymėjo, jog vien tai, kad valstybė yra visuomeninio transliuotojo steigėja, savaime nereiškia, kad yra nukrypstama nuo visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo imperatyvo, ir pabrėžė, kad įstatymu turi būti nustatytas toks visuomeninio transliuotojo valdymo modelis, kuris užtikrintų, kad nebus nukrypta nuo šio transliuotojo konstitucinės misijos, taip pat, kad nebus paneigtas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas.

R. Karbauskio teigimu, Konstitucinis Teismas šiame 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime atskleidžia Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo, kaip visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo garanto, reikšmę ir šiame įstatyme įtvirtintą LRT nepriklausomumo principą pripažįsta Konstitucijos saugoma vertybe.