Netikra istorija - tikrai pavojinga

Niekam, įskaitant ir Valstybės saugumo departamentą (VSD), nėra paslaptis, jog tarp baltarusių, įskaitant ir jų disidentus bei kai kuriuos istorikus, vis labiau plinta taip vadinamas litvinizmas. Tai yra, tam tikra istorijos traktuotė, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostine vadinamas Naugardukas, Vilnius laikomas baltarusių (rusėnų) miestu, o patys lietuviai vadinami žemaičiais („žmudais"). Tokiai litvinistiškai istorijos interpretacijai bent viešai neprieštarauja S.Cichanouskaja.

VSD savo ruožtu įspėja, kad lietuviams nedera į tokius litvinizmo teiginius reaguoti. Ne tik fiziškai, bet ir žodžiais. Esą Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos nuo 2023 m. vykdo psichologinę-informacinę operaciją prieš Lietuvą. Ir tik laukia panašių tautinių incidentų. Todėl jei lietuviai litvinizmą kritikuos, juo piktinsis, tai padės formuoti Lietuvos kaip ksenofobinės valstybės įvaizdį.

Tai ką daryti? Ramiai stebėti, kaip litvinistai klastoja LDK, o vėliau ir Abiejų tautų respublikos istoriją? Nes jei piktinsiesi, pasitarnausi priešiškoms žvalgyboms?

VSD pranešimą socialiniuose tinkluose pristatė ir europarlamentarė R. Juknevičienė. Savo ruožtu pridėjusi, jog jai „akivaizdu, kad Kremlius ruošia dirvą tam momentui, kai gali susiklostyti palanki situacija europietiškai Baltarusijos integracijai". Esą ruošiama dirva, kad Lietuva, kritikuodama litvinizmą, tuo pačiu priešintųsi galimai Baltarusijos integracijai į Europos Sąjungą. Kaip dabar bulgarai priešinasi Makedonijos integracijai, o vengrai - Ukrainos. O pats litvinizmas, iškraipantis istoriją, anot medikės išsilavinimą turinčios R.Juknevičienės, yra visai teigiamas reiškinys. Nes kreipia Baltarusiją į Vakarų Europą, bet ne į Rytus.

Įdomu, ar taip mąsto patys baltarusiai, net ir savo šeimose daugiausiai kalbantys ne baltarusiškai, bet rusiškai, nes dažnai net nemoka savo kalbos. Tačiau keista, kodėl R.Juknevičienė, kuri kadaise piktinosi, jog rusai nesukyla prieš Putiną, o amerikiečiai neišeina į gatves protestuodami prieš Donaldą Trampą, yra tokia atlaidi baltarusiams. Nors iš jų valstybės teritorijos organizuojami kariniai veiksmai prieš Ukrainą.

O dėl litvinizmo, tai juo piktinasi ir Lietuvos mokslininkai. Kaip socialiniuose tinkluose komentavo istorikas Rimvydas Laužikas, terminas „litvinizmas" susiaurina problemą iki nereikšmingos grupelės žmonių. O realiai kalbama apie šiuolaikinį didžiosios dalies baltarusių tapatumą, kuriam būdingas Lietuvos valstybingumo iki 1918 m. neigimas įvairiais lygiais ir Vilniaus politinės bei teritorinės priklausomybės kvestionavimas. Svarbiausia, kaip teigė R.Juknevičienės kritikai, tuo klausimu sutaria ir Aliaksandras Lukašenka, ir taip vadinama baltarusių opozicija. Tad konstatuojama, jog litvinistų polinkis savaip traktuoti LDK ir ATR istoriją yra didelė grėsmė Lietuvai. Dabartinei Lietuvai.

Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Gumuliauskas, paklaustas, kaip reikėtų vertinti R.Juknevičienės požiūrį į litvinizmą, atsakė:

„Kai dėl politinių tikslų atsisakoma istorinės atminties, aš tai vadinu kaip visišką atitrūkimą nuo savo šaknų, ėjimą į niekur. Praktiškai ėjimą į savęs sunaikinimą.

Yra pagrindiniai dalykai - kalba, istorinė atmintis, mūsų kultūros paveldas, kurie suteikia mums pagrindą gyventi šioje žemėje ir kažką perduoti savo ateities kartoms, taip išsaugoti lietuvybę, lietuvių Tautą.

O kai einame į kompromisus dėl politinių sumetimų, tai aš manau, kad tai yra ėjimas prieš patį save. Tai ėjimas į susinaikinimą. Praktiškai tokia pozicija, manau, atspindi globalizmo ideologiją, kuri yra antitautinė, antinacionalinių valstybių ideologija. Kitaip tariant, tai yra taip vadinamas ėjimas į šviesų rytojų, į kurį mes jau ėjome ir žinome, kuo visa tai baigėsi.

Aš nematau galimybės eiti kompromisus su savo istorine praeitimi, su savo kalba ir paveldu."

- Tačiau ar realu, kad Baltarusija, vis labiau priklausoma nuo Rusijos, gali įstoti į Europos Sąjungą? - paklausėme A.Gumuliausko.

- Šitas Baltarusijos buvimas ar nebuvimas Europos Sąjungoje - tai yra tik detalė. Svarbu, kas čia kur užslėpta. O užslėpti daug gilesni dalykai. Žymiai svarbesni dalykai. Čia antinacionaliniai dalykai užslėpti. O ar čia Baltarusija bus, ar nebus, tai dar klausimas, ar pati Europos Sąjunga bus ar nebus. Šiandien reikia kelti būtent šitą klausimą, nes pastaruoju metu žinių viešojoje erdvėje iš Europos Sąjungos labai mažai, atrodo, tarsi ji nefunkcionuoja. Tai šiuo atveju mes neturime rūpintis, kur Baltarusija bus. Turime rūpintis, kur mes būsime.

Va šito nacionalinio intereso, deja, pas globalistus jau neliko seniai. Ir aš R.Juknevičienės pasisakymus priskirčiau prie globalistų pasisakymų.

- O jiems, aišku, visai nerūpi, kad litvinizmas iškraipo Lietuvos istoriją! Tačiau tai nerūpi ir politikams, kuriuos išrinko Lietuvos rinkėjai!

- Žinote, aš anksčiau dėl to labai piktindavausi, bet dabar žiūriu su užuojauta, kadangi puikiai suprantu - kada žmogus įlipa į vieną ar kitą laivą arba laivelį, jis paskui nebegali išlipti ir plaukia toliau. Tai graudu girdėti, bet čia kiekvieno pasirinkimas.

Tačiau aš sakau dar kartą, kad tokie pasisakymai dėl kažkokių baltarusių ar dar ko nors, tai yra tik detalės. Esmė glūdi visai kitur. Esmė glūdi nacionalinių valstybių naikinime.

- Tačiau ar ne keista VSD pozicija, kai mūsų piliečiai raginami nereikšti savo nuomonės apie litvinizmą, nes taip bus sukiršinti baltarusiai ir t.t.? Nors litvinistai kalba, kad Vilnių įkūrė slavai krivaičiai, kad LDK kunigaikščiai buvo ne baltai pagonys, bet provoslavai ortodoksai ir pan. Negi mes, lietuviai, visada privalome tylėti, kai mums lipama ant galvų? Nes priešingu atveju dar apšauks provokatoriais, dirbančiais Lukašenkai ir Putinui!"

- Matot, globalizmo kontekste staiga atsiranda toks krikščioniškas momentas, kad reikia atsukti ir kitą žandą.

Vėlgi šiuo klausimu yra filosofo, signataro Romualdo Ozolo, su kuriuo daug metų susirašinėjau, mintys: „Gyvename ideologijų pasaulyje, o jame arba tu turi ideologiją, arba ideologija „turi" tave. Per politiką".

Tai šiuo atveju, jeigu žmogus neturi tvirto apsisprendimo, kad jo visos veiklos tikslas yra nacionalinės valstybės išsaugojimas, nacionalinių interesų atstovavimas, jeigu tu viso šito neturi, tave pagauna kita ideologija, vadinama globalizmu. Ir tada tą globalizmo ideologiją ir konstatuoji vienu ar kitu atveju. Tarkime, kaip R.Juknevičienė apie Baltarusiją. Toks perdėtas rūpinimasis ne savimi, bet kitais ir yra neatstovavimas mūsų nacionaliniam interesui.

- Taip, Lietuvos ar iš Lietuvos į Briuselį nuėjusiems politikams labai rūpi, kaip jaučiasi Cichanouskaja, nors ji ir nekritikuoja litvinizmo. O mums, litvinistų vadinamiems „žmuidais", nors taip mus pravardžiuoti neleido net Rusijos caras Nikolajus Pirmasis, vis vien labai rūpi, kad Cichanouskaja ir jos visas biuras Lietuvoje jaustųsi patenkintas, saugus ir t.t.!

- Tai čia ir vėl iš gelmių ateinantys atspindžiai, kuriuos dabar galime stebėti. Tai ir litvinizmas, ir Cichanouskaja, čia daug visokių detalių yra, kurios mus įtraukia į visiškai nereikalingus dalykus, vietoj to, kad dirbtume savo nacionalinės valstybės labui.

- Gal dėl to mes, lietuviai, ir nykstame, kad per daug rūpinamės kitais, bet ne savimi? Gal mūsų mentalitetas toks?

- Ne, čia nėra lietuvių mentalitetas. Čia yra tai, ką kalbėjo R.Ozolas - „ideologija tada „turi" tave". Esą turi rūpintis visu pasauliu. O tai, kas vyksta su tavimi, niekam neįdomu.

Taip atsiranda pasaulio piliečiai, kurie gelbsti pasaulį, bet visiškai negelbsti savo kaimo, savo tėviškės. Jis negelbsti to, kas yra pasaulio pagrindas - savo Tėvynės. Čia yra esmė!