Lietuvių pensijas jau „apkramtė“ Trampas!

Pensijų fondų valdytojai ramina, kad viskas - tik natūralus procesas, tačiau kai kurie ekonomistai pastebi - ne visi žmonės supranta, kad jų turtas apskritai gali mažėti ir jokių garantijų uždirbti nėra.

Į „Vakaro žinias" kreipėsi skaitytojas Povilas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.), kuris pastebėjo, kad pastaruoju metu jo sukauptas turtas II pakopoje ėmė sparčiai mažėti. 35-erių vyras sako, kad iki pernai metų pabaigos kiekvieną ketvirtį jo sukaupta suma kilo, o pastaruoju metu - ėmė trauktis.

„Pernai metų pabaigoje mano sukauptas turtas siekė 14 349 eurus ir staiga pradėjo stipriai mažėti. Šiemet I ketvirčio ataskaitoje suma sumažėjusi iki 14 036 eurų, o šią savaitę savitarnoje suma rodoma dar mažesnė - jau tik 13 705 eurai", - stebisi vyras, nurodęs, kad pensiją kaupia „INVL" pensijų fonde.

Skaitytojas prieš mėnesį savitarnoje matė teigiamą investicinę grąžą nuo metų pradžios, tačiau dabar rodoma, kad ji sumažėjusi 1078 eurais, o visas turtas nuo metų pradžios sumažėjo 644 eurais.

„Tai pastebėjęs, pasiteiravau kelių pažįstamų, kurie kaupia kituose pensijų fonduose. Jie pastebėjo tokią pačią tendenciją. Panašiai, beje, buvo ir prasidėjus koronaviruso pandemijai. Atsimenu, kad tuomet sukauptas turtas mažėjo tiesiog akyse: po kelis šimtus per dieną. Nesuprantu, kokios priežastys tokius pokyčius lėmė dabar. Atrodo, kad turto vertė pradėjo kristi, kai valdžioje prasidėjo kalbos apie planus leisti žmonėms išeiti iš kaupimo. Man darosi įdomu, ar iki pensijos liks bent kažkiek mūsų sukauptų pinigų?" - svarsto Povilas.

Siūlo iš anksto nepanikuoti

„Vakaro žinioms" situaciją komentavęs „Artea" komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis ramino, kad situacija yra normali: „Džiugu, kad gyventojas dalyvauja II pakopos pensijų kaupime ir atidžiai seka savo fondo rezultatus. Tai labai svarbu ir geras pavyzdys kitiems gyventojams.

Iš tiesų pensijų fonduose sukaupto turto vertė svyruoja nuolat. Būna trumpų laikotarpių, kai vertė smarkiau sumažėja, ir būna trumpų laikotarpių, kai vertė staigiau pakyla. Tai normalu.

Kadangi pensijų fondai yra skirti kaupti iki pensijos, svarbus ne trumpo laikotarpio rezultatas, o suma, kuri bus sukaupta baigiant kaupti. Atitinkamai pensijų fondų valdytojai laikosi strategijos, investuodami kaupiančiųjų pinigus rizikingiau ir su didesniais svyravimais, kai kaupiantysis dar jaunas. Įprastai didesnė riziką leidžia tikėtis aukštesnės grąžos. O artėjant žmogaus pensijai lėšos kelerius metus investuojamos mažiau rizikingai, jų vertė svyruoja mažiau, kad nepalankūs laikotarpiai darytų kuo mažesnę įtaką galutiniam rezultatui."

Dėl visko kaltas Trampas

Atstovas paaiškino, kas nulėmė svyravimus, kuriuos gyventojai stebi šiuo metu. „Iš tiesų šių metų pradžioje visame pasaulyje finansų rinkos, į kurias investuoja visi pensijų fondai, smuko dėl JAV prekybos politikos pokyčių, kurie sukėlė daug neapibrėžtumų. Iš esmės fondų rezultatai šiemet priklausys nuo daugybės dalykų, kurie vyksta pasaulyje. Tikėkimės, kad jie išsispręs sklandžiai", - sakė S.Jarmalis.

Jis nurodo, kad „Artea pensija 1975-1981 Index Plus" fondo, kuriame pagal amžių yra daugiausiai dalyvių, nuo įkūrimo 2019 m. iki 2025 m. gegužės 5 d. (turtas - aut. past.) buvo iš viso išaugęs daugiau nei 83 proc.: „Tai ženkli grąža per kiek daugiau nei 5 metus, nors tuo laikotarpiu, pavyzdžiui, 2022 metais, grąža buvo neigiama beveik 10 proc. ir nepaisant to, kad nuo šių metų pradžios fondo vertė sumažėjo 4,7 proc. Tai dar sykį įrodo, kad trumpalaikių svyravimų pasitaiko, bet ilgalaikis rezultatas gali būti geras.

Taip pat svarbu suprasti, kad kaupiant pensijų fonde gyventojo įmokos ir uždirbta grąža sumuojasi ir ateity grąža uždirbama ne tik nuo įmokėtų lėšų, bet ir nuo jau uždirbtos grąžos. Galiausiai ateina laikas, kai daugiau lėšų uždirbama jau nuo investicijų grąžos nei nuo paties gyventojo įmokų."

Praeities rezultatai ateities negarantuoja

Atstovas pateikia pavyzdį: „Gyventojas, uždirbantis maždaug vidutinį darbo užmokestį (apie 1360 eurų „į rankas"), kuriam yra 45 metai, kaupiantis savo amžiaus grupės pensijų fonde, 2024 m. pradžioje buvo sukaupęs 14 000 eurų. Jis pats per metus įmokėjo apie 800 eurų. Valstybė į jo fondą pridėjo dar apie 300 eurų. O investicinė grąža 2024 m., pavyzdžiui, „Artea pensija 1975-1981 Index Plus" fonde buvo 18,4 proc. Tai apytikriai tokio gyventojo sukaupta suma šių metų pradžioje siektų 17 700 eurų, iš kurių apie 2600 eurų būtų investicinė grąža. Toliau yra investuojama visa ši suma, grąžą uždirbtų jau ši didesnė suma ir taip toliau.

Įsivaizduoti scenarijų, kad fonde sukauptas turtas visiškai nuvertėtų, būtų sudėtinga, nes lėšos investuojamos labai plačiai visame pasaulyje, o ir griežtai prižiūrima, kaip ir kur pensijų fondai gali investuoti,

Net ir kuriam laikui sukaupto turto vertei sumažėjus, nėra taip, kad gyventojas prarastų pinigus. Tai normali banguota kelionė ilgalaikio tikslo link. Investavimas visuomet susijęs su rizika. O praeities rezultatai ateities rezultatų negarantuoja. Tačiau svarbu priimti atsakingus ir pasvertus sprendimus."

Interviu su profesoriumi, ekonomistu Romu LAZUTKA:

- Fondų atstovai sako, kad gyventojų turtas II pakopoje mažėja dėl JAV prekybos politikos, bet reikia tikėtis, kad viskas išsispręs. Ar tai reiškia, kad nereikia jaudintis?

- Niekas nežino, ar išsispręs ir kada. O kad sukauptas turtas mažės, rizika yra. Jeigu žmonės atsidarytų fondo, kuriame kaupia, svetainę, pamatytų, jog ten yra nurodyta, jog turtas gali ne tik didėti, bet ir mažėti. Tai jie nurodyti privalo. Nes taip veikia pasaulinės kapitalo rinkos. Yra svyravimai: būna laikotarpiai, kai akcijos brangsta, būna, kad pinigai, tuomet ir sukauptas turtas mažėja. Žinoma, situacijų, kai smukimas būna ilgas ne taip dažnai pasitaiko, bet pasitaiko. Ypač, kai yra krizės - pandemijos, ar kaip dabar, dėl Donaldo Trampo prekybos politikos. Tokia yra sistema ir tai reikia žinoti kaupiantiems.

Reikia suprasti, kad tai nėra „Sodros" pensijų sistema, kur tik vienintelį kartą po krizės Andriaus Kubiliaus vyriausybė pensijas sumažino 5 proc. dėl ekonominio smukimo. Paprastai „Sodros" pensijos yra apsaugotos. Jeigu stigtų pinigų, reikėtų didinti mokesčius ar skolintis, bet vis tiek pensijas žmonėms mokėti.

O privačių pensijų prigimtis yra tokia, kad ten kaupiamas turtas gali mažėti.

- Dalis žmonių iki šiol nesupranta, kad kaupimas II pakopoje yra investavimas, o ne pensija su garantijomis.

- Taip, tai netgi nėra indėlis banke. Indėlis banke negali sumažėti, jis yra apdraustas. Jeigu bankas bankrutuoja, indėliai vis tiek lieka apdrausti. Jeigu žmogus įdėjo 1000 eurų dydžio indėlį, jis niekaip nesumažės, dar gali būti mokamos palūkanos. Tuo tarpu investuojant per II ar III pakopą, žmogaus įmokėtas turtas gali mažėti. Dalis žmonių tik pamatę mažėjantį turtą tai sužino ir nustemba.

- Dar viena staigmena - kad jokių garantijų kaupime neteikia valstybė. Kaupti kvietė ir valstybinės institucijos, įteisintas automatinis įtraukimas, tad dalis žmonių susidarė klaidingą įspūdį, kad tai dalinai valstybinė sistema ar bent jau valstybės garantuota.

- Todėl raginimas kaupti, vis dar esantis automatinis įtraukimas klaidina žmones. Reikia akcentuoti, kad tai yra privati sistema, o valstybei nereikėtų imtis agitacijos ir reklamos.

Tai yra verslo sritis, verslas pats gali žmones vilioti, o valstybė kaip tik turėtų saugoti ir perspėti žmones. Tuomet nesusidarytų klaidingas įspūdis, kad valstybė kažką čia garantuoja, nes tikrai negarantuoja.

- Koks valstybės interesas skirti po 1,5 proc. į kaupimą, kuriame nėra jokių garantijų?

- Žinau oficialų argumentą. Paprastai sakoma, kad kuo žmonės daugiau dalyvaus II pakopos kaupime, tuo didesnes pensijas jie gaus, o valstybei nereikės jų papildomai remti.

Bet tas argumentas yra neteisingas, nes „Sodros" sistema moka pensiją nepriklausomai nuo to, ar žmogus dalyvavo II pakopoje, ar ne. Iki 2019 m. reformos dalis „Sodros" įmokos buvo pervedama į II pakopą, tuomet „Sodros" pensija ateityje būtų mažesnė. Bet tai buvo pakeista ir nuo 2019 m. ar žmogus dalyvauja II pakopoje, ar ne, jo „Sodros" pensija skaičiuojama vienodai: nuo jo uždarbio ir įmokų „Sodrai". Tad jeigu yra du žmonės, kurie vienodai uždirba ir turi vienodą darbo stažą, jų „Sodros" pensijos bus vienodos, nors vienas dalyvauja II pakopoje, o kitas - ne. Tai reiškia, kad valstybės įsipareigojimas mokėti žmogui atitinkamo dydžio „Sodros" pensiją, nepriklauso nuo to, ar žmogus kaupia II pakopoje.

Todėl tas valstybės prisidėjimas kaupiantiems yra beprasmiškas. Jį reikia naikinti. Nes dabar žmonės taip ir galvoja: jeigu valstybė ten deda pinigus, matyt, turi būti kažkokios garantijos. Bet jokios garantijos nėra, kad žmogus, sulaukęs senatvės, atsiims tam tikrą sumą iš pensijų fondo. Nepriklausomai nuo to, kiek jis įmokėjo. Nes gali būti, kad žmogus mokės, o bus kritimas ir jo sukauptas turtas sumažės, kaip žmonės mato dabar. Valstybei reikėtų nustoti mokėti kaupiantiems ir raginti kaupti.

- Valstybės prisidėjimas atrodo nesąžiningas kitų gyventojų atžvilgiu. Gal kitas pensijai kaupia investuodamas į NT, kriptovaliutas, akcijas savarankiškai. Sukurtos išskirtinai geros sąlygos vienai verslo sričiai?

- Taip, II pakopa yra verslo įmonės. Valstybei nereikėtų tame dalyvauti. Tai yra labai blogas dalykas. Juk valstybė savo pinigų neturi. Ima iš kitų mokesčių mokėtojų. Jeigu vienas žmogus kaupia senatvei indėliu banke, valstybė nieko neprideda jam. Be to, tas, kuris kaupia indėliais banke, moka nuo to mokesčius ir tais pinigais remiamas tas, kuris kaupia II pakopoje.

Arba žmogus įsigyja turto, tikėdamasis, kad senatvėje nuomos ir gaus papildomas pajamas prie pensijos. Dabar jį valstybė apmokestins NT mokesčiu, nors jeigu jis jau nuomoja tą turtą, ir taip moka GPM. Tad jam ne tik nepridedama, iš jo dar ir atimama. Tas žmogus apmokestinamas, o nuo jo mokesčio remiamas tas, kuris kaupia II pakopoje. Tai yra akis badanti nesąmonė.