Kam išleisti mažiau, jei galima išleisti beveik 2 mlrd.?

Tiesa, buvo suabejojusių, kodėl tam reikia išleisti beveik 2 milijardus eurų, jei galima išleisti gerokai mažiau, tačiau taip kalbantys iškart įvardinti kaip nenorintys saugesnės Lietuvos.

Primena Utenos kelią

Dar pernai tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas nurodė, kad viso karinio miestelio investicinė vertė sieks maždaug 995 mln. eurų. Tiesa, dabar aiškėja, kad kaina bus kone dvigubai didesnė.

Seime svarstant projektą dėl Rūdninkų poligono plėtros aštriai pasisakė parlamentaras Valius Ąžuolas.

„Poligonas, pavadintas Rūdninkų, labai skambiai užbaigė buvusios Vyriausybės paskutinį posėdį. Tada Vyriausybė patikino, kad šiuos projektus, ne tik šiuos, bet ir kitokius, bus galima daryti kaip PPP projektus, vadinamuosius privačios partnerystės projektus. Tada atsukime istoriją atgal - Utenos kelias. Kažkas irgi norėjo Utenos kelią padaryti tokiu principu.

Su šiuo poligonu atsitiko lygiai tas pats. Buvusi Vyriausybė patvirtino, kad einama šiuo keliu, ir tik dabar nė ministrai - niekas nesugeba atsakyti, tai kiek valstybė permokės. Privatininkas nori labai didelį kąsnį atsikąsti nuo šio projekto.

Pavyzdys: jeigu valstybė statytų šį projektą už skolintus pinigus, kiek ji palūkanų sumokėtų? Ir jeigu stato PPP projektus, kiek ji permoka? Mano manymu, tai turėtų būti mažiausiai 30-40 proc. brangiau.

Ar galima taip elgtis šioje situacijoje? Iš Europos mums leido pasiskolinti gynybai beveik už nulines palūkanas: 0,5, 0,2, 0,3 proc., simbolines palūkanas 40-ties metų laikotarpiui. Išgirskite! 40-ties metų laikotarpiui už simbolines palūkanas", - Seime kalbėjo V.Ąžuolas.

Blogį įžvelgti yra blogis

Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto poziciją pristatęs komiteto narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, Seimo konservatorius Arvydas Pocius kolegą nedviprasmiškai apkaltino nenoru, kad būtų stiprinama Lietuvos gynyba.

„Manęs jau nebestebina, kad kas susiję su nacionaliniu saugumu ir gynyba, yra žmonių, kurie įžvelgia šioje srityje tikrai daug negatyvumo ir blogio", - pareiškė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.

Pinigų plovimo kelias

V.Ąžuolas „Vakaro žinias" užtikrino, kad yra už karinio miestelio statybą, tačiau stebėjosi, kodėl pasirenkamas brangiausias būdas.

„Praėjusios kadencijos Vyriausybė savo paskutiniame posėdyje patvirtino, kaip tas poligonas bus statomas privačios partnerystės būdu. Verslas pastatys, o mes vos ne lizingu išsimokėsime. Bėda, kad jau paskelbti konkursai, bet neskelbiama, kokias sąlygas turi atitikti jų laimėtojai. Privačios partnerystės būdu kažkas atliekama tik tada, kai yra didžiulė bėda.

Pavyzdžiui, Palangoje reikėjo tiesti kelią, savivaldybė neturėjo pinigų ir galimybės pasiskolinti, tai mokėjo lizingu. Ir gerokai permokėjo.

O kalbant apie poligoną, Europos Komisija gynybai skyrė 150 mlrd. eurų ir suteikė galimybę paskolą 40-čiai metų imti už iki 0,5 proc. metines palūkanas. Tai kodėl nepasiskolinti? Einama pinigų plovimo keliu. Kaip Molėtų plento (kai paaiškėjo afera, kad permoka bus apie 40 proc.) ar Nacionalinio stadiono atveju. Bet Molėtų plento atveju skandalas išaiškėjo, o kadangi poligonas susijęs su gynyba, viskas bus įslaptinta. Todėl lengva slaptai permokėti", - sakė V.Ąžuolas.

Parlamentaras akcentavo nesantis prieš investicijas į šalies gynybą.

„Tačiau jos turi būti skaidrios. Aš, pavyzdžiui, esu prieš „auksinius šaukštus" gynybai, tačiau tai nereiškia, kad esu prieš investicijas, jei jos būtų skaidrios. Pavyzdžiui, „Norfos" savininkas Dainius Dundulis, išgirdęs apie poligono kainas, pasakė, kad jos - kosminės, skaičiuojant pagal kvadratinį metrą", - teigė V.Ąžuolas.

Pigumas - ne išeitis

O štai A.Pocius „Vakaro žinioms" atkirto, kad jis, nors ir pristatė Seimo komiteto poziciją, nieko apie karinio miestelio statybos kainas ir apie tai, kodėl pasirinktas privačios partnerystės projekto būdas, nežino - esą reikia to klausti krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės arba viceministrės Orijanos Mašalės, tiesiogiai kuruojančios šį klausimą.

„Kodėl jūs manęs klausiate? Klauskite Šakalienės arba viceministrės, kuri tiesiogiai atsakinga. Aš esu informuotas apie tai, bet į detales nesigilinu. Man svarbiausi yra strateginiai klausimai: kad vokiečių brigada būtų čia, laiku, kad darbai būtų laiku padaryti.

Krašto apsaugos ministerija, kuri turi visus įgaliojimus pastatyti miestelį, pinigus gavo. Biudžetą gavo. Ir visos atsakomybės imasi ji. O kokiais keliais ji tai padarys - jos reikalas. Mūsų reikalas pažiūrėti, kad pinigai būtų įsisavinti teisingai, o tam yra tokios institucijos, kaip Valstybės kontrolė, STT", - teigė A.Pocius.

Anot jo, galima diskutuoti ir V.Ąžuolo iškeltu klausimu, ar projektą įmanoma įgyvendinti pigiau.

„Tačiau su tais pigesniais dalykais... Evakuacijos skrydis iš Izraelio buvo pasiūlytas pigiausias. O kas iš to išėjo? Vieną žmogų ėmė ir išmetė iš lėktuvo", - atsakė A.Pocius.

1,8 mlrd. eurų!

Krašto apsaugos ministerija „Vakaro žinioms" atsakė, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdas leis vystyti Rūdninkų karinį miestelį efektyviau, „kadangi toks būdas nereikalauja didelių viešojo sektoriaus pradinių investicijų, greičiau sukuriama reikiama infrastruktūra, o didžioji dalis su projektu susijusios rizikos perduodama privačiam sektoriui".

„Taip pat partnerystė tarp valdžios ir privataus sektorių suteikia galimybę Krašto apsaugos ministerijai Rūdninkų karinio miestelio projektavimo, statybos ir išlaikymo kaštus paskirstyti dalimis per 12,5 metų laikotarpį nuo naujos karinės infrastruktūros sukūrimo ir eksploatavimo pradžios. Skaičiuojama, kad valstybės turtiniai įsipareigojimai Rūdninkų karinio miestelio vystymui VPSP būdu šios dienos kainomis galėtų siekti apie 1,8 mlrd. eurų su PVM. Projekto kaina apima ne tik infrastruktūros objektų projektavimą, statybas, bet ir statinių priežiūrą bei paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiui bei finansavimo išlaidas. Galutinė projekto vertė bus aiški pasibaigus konkursui šių metų pabaigoje", - atsakė Krašto apsaugos ministerija.