Idėja Lietuvai - valstybinė revizija

Ekspertai įspėja: įsijautus į mokesčių kėlimą, galima sulaukti netikėtos reakcijos - pinigų į biudžetą bus surinkta ne daugiau, o mažiau. Primenamas ir kitas variantas - peržiūrėti, kur švaistome pinigus bereikalingai.

Kaip artimiausiu metu keisis mokesčiai, visuomenei dar nesakoma. Bet po truputį į viešumą lenda planai didinti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, įvesti mokestį už draudimų sutartis, priimti cukraus mokestį, didinti pelno mokestį ir mažinti kai kurias Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas. Šalia to dar ruošiamas visuotinis Nekilnojamojo turto (NT) mokestis.

Nereikalingi projektai, pinigų švaistymas

„Nemuno Aušros" lyderis Remigijus Žemaitaitis anksčiau yra sakęs, kad vietoj finansavimo gynybai didinimo reikėtų peržiūrėti, kur dabar išleidžiami pinigai. Gal paaiškės, kad jų yra, tik jie netinkamai panaudoti. „Vakaro žinių" paklaustas, kodėl dabar neinama tuo keliu, politikas patikino, kad revizija vyksta.

„Krašto apsaugos ministerijoje atliekamas auditas. Vienas jau baigtas. Jis buvo pristatytas uždarame posėdyje Seime. Pateikta šiurpinančių skaičių ir informacijos. Manau, kad pati ministerija turėtų kreiptis į prokuratūrą. Taip pat Seimo Audito komitete vyksta patikrinimas. Jau matyti, kad pinigai švaistomi, vykdomi nereikalingi projektai, kai kurios kainos, tikėtina, nepagrįstai padidintos. Manau, kad vien sutvarkius ministerijos viešųjų pirkimų taisykles ir kontrolę, ateityje finansavimo gynybai tikrai nereikėtų didinti taip drastiškai, kaip didiname dabar. Taip pat yra akivaizdus pinigų taškymas, kai perkamos prekės ir paslaugos, kurios nėra pirmos būtinybės", - sako R.Žemaitaitis.

Jis tikina, kad nauja mokesčių reforma neturėtų gąsdinti gyventojų: „GPM pokyčiai įveda progresiją, kurios gyventojai reikalavo dvidešimt metų. Daug prisidėjau prie šios sistemos atsiradimo. Tai žadėjome ir rinkimų metu. Jeigu žmogaus pajamos yra iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (75 880 eurų) per metus, GPM lieka 20 proc. Parodykite, kiek žmonių Lietuvoje tiek uždirba. Jeigu uždarbis didesnis, tarifas bus 25 proc., bet tai yra aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. Padidintas 32 proc. GPM tarifas bus mokamas nuo 60 VDU. Individualiai dirbantiems žmonėms lieka lengvatinis tarifas taip pat iki tam tikros sumos. Kad neišeitų, jog influenceriai uždirba tris kartus daugiau nei mokytojas ir moka mažesnius mokesčius."

Didės lengvatiniai PVM tarifai

R.Žemaitaitis tikina, kad ir PVM lengvatos, kurios, planuojama, keisis, pasak politiko, neturėtų pasikeisti tiems, kam jos ypač svarbios.

„PVM lengvata naudojasi ir aukštas pajamas gaunantys žmonės. Pavyzdžiui, LRT generalinė direktorė, kurios atlyginimas yra keli, o gal net dešimt tūkstančių, gyvena Vilniaus mieste ir gauna PVM lengvatą centralizuotam šildymui. Tuo metu pensininkė Apolonija, kurios pensija yra 375 eurai, gauna lygiai tokią pačią kompensaciją. Tai yra nesąžininga. Todėl mažąjį PVM tarifą siūlome padidinti. Be to, lengvatos negauna žmonės, kurie šildosi elektra ir dujomis. Jeigu dviejų kambarių buto šildymas kainavo 100 eurų, o padidinus tarifą kainuos 103 eurus, didelės blogybės nematau. Svarbiausia - apsaugoti žmones, kurie gauna vidutines pajamas. Taip pat išlieka lengvatos medicinos paslaugoms, farmacijai. Svarbu, kad PVM nedidėja iki 22 proc., kaip buvo siūloma. Nes tai apmokėtų sunkiausiai gyvenantys žmonės.

Knygoms taikomą 9 proc. tarifą siūlome keisti į 5 proc. tarifą. Keleivių vežimas persikelia iš 9 proc. į 12 proc. tarifą. Bet senjorams, neįgaliesiems, vaikams, studentams, moksleiviams išlieka tokia pati lengvata tarpmiestiniams autobusams. Kultūros įstaigoms - 12 proc. (vietoj dabartinio 9 proc. tarifo - aut. past.). Bet tai dar tik projektas", - sako R.Žemaitaitis.

Politikas problemos nemato ir dėl atsirandančio draudimo sutarčių mokesčio: „Tai liečia tik ne gyvybės draudimą. Pavyzdžiui, mano atlyginimas yra 3500 eurų, aš draudžiu automobilį KASKO draudimu. Draudimas kainuoja 1500 eurų. Įvedus 10 proc. ne gyvybės draudimo sutarčių mokestį, man draudimas padidės iki 1650 eurų. Iš savo atlyginimo aš tikrai galiu jį susimokėti. Civilinės atsakomybės draudimui šio mokesčio siūloma netaikyti."

Pritaria valstybiniam auditui

„Nacionalinis susivienijimas" savo rinkiminėse programose taip pat yra kalbėjęs apie biudžeto panaudojimo racionalizavimą. Politinės partijos narys Linas Karpavičius „Vakaro žinioms" sako, kad ateityje mokesčiai gali būti dar labiau padidinti.

„Dabar vieni mokesčiai yra įvedami dėl gynybos, o kiti - šiaip sau. Turbūt todėl, kad valstybei tiesiog reikia daugiau pinigų. Aš visuotiniam NT mokesčiui pritarčiau tik jeigu pagrindinis žmogaus būstas būtų neapmokestinamas. Dabar siūlomas nedidelis mokestis, bet kas gali paneigti, kad po kelių metų jis nepasikeis ir bus didinamas.

Todėl man atrodo, kad valstybinis auditas dabar būtų labai laiku. Man atrodo, kad Lietuvos biudžetas yra labai išpūstas ir tikrai reikėtų padaryti valstybės reviziją. Matome, kaip sveikatos, švietimo sistemos aplipusios visokiomis VšĮ, komercinėmis struktūromis, kurioms, kiek pinigų bemesi, tiek jų bus įsisavinama. O nauda neatnešama. Manau, kad čia galima sutaupyti milijardus.

Valdžia nenori savęs revizuoti. Nežinau, kas galėtų tai įgyvendinti.", - sako L.Karpavičius.

Žmonės trauks į šešėlį

Jis sako, kad, pernelyg keliant mokesčius, valdžia gali pasiekti rezultatą, kai mokesčius slėpti pradės tie, kurie juos šiandien moka: „Dalis žmonių išeis į šešėlį. Pavyzdžiui, aš turguje perku bulves ir sumoku grynais. Ar tas žmogus sumoka mokesčius? Nežinau. Bet ar nebus taip, kad vieną dieną prekybos centre įsigyti bulvių, mėsos, burokėlių bus žymiai brangiau, o atėjęs turguje rasi prekę pigesnę, nes ji - be mokesčių. Ir žmonės rinksis ten, kur pigiau.

Dabar visi mokestiniai pakeitimai nukreipti į vidurinę klasę. Net įvedus visuotinį NT mokestį, tiems, kurie dabar jį moka už prabangų turtą, mokesčiai net sumažės. Stambiausi ir turtingiausi, patikėkite, moka nuslėpti mokesčius, iškelti veiklas ir persiorientuoti. Vidutinis verslas, paprastas žmogus neturi tokios patirties ir galimybių. Jie nieko neslepia - kiek parodo deklaracijoje, tiek ir sumoka. Vyksta šliaužianti ekspropriacija. Bet negali kelti mokesčių iki begalybės. Estija prieš kelis metus drastiškai pakėlė mokesčius ir dabar išgyvena recesiją.

Mūsų politikai kažkodėl irgi nori eiti tuo keliu. Jiems pinigų visada atrodys per mažai. Kiekviena tarnyba, nauja institucija iš paskutiniųjų imituoja veiklą, kad tik nepasirodytų nereikalinga. Todėl gera mintis yra padaryti valstybės auditą, nes mes nežinome, kokia yra reali padėtis šalyje. Bet tam reikia drąsos."

Interviu su ekonomistu Mariumi DUBNIKOVU:

- Kai kurie ekonomistai sako, kad net padidinus mokesčius į biudžetą nebus surinkta daugiau pinigų. Kaip manote jūs?

- Kol kas neturime jokio sprendimo ar dokumentų, kuriuos reikėtų vertinti. Tad koks bus poveikis, galime tik spėlioti. Aš manau, kad jeigu šiemet iki liepos būtų įvesti nauji mokesčiai, 2026 m. jie įsigaliotų, tikėtina, kad mokesčių būtų surinkta daugiau. Tik įvedus mokesčius nebus taip, kad sustos ekonomika, nebus surinkti mokesčiai. Nes procesai nevyksta taip greitai. Tai ilgalaikiai poveikiai, kurie galėtų išryškėti tik ateityje.

Tad pradžioje surinkimas būtų didesnis. O ilguoju periodu rizikuojame prarasti konkurencingumą prieš kitas valstybes. Lietuvoje žmonių pajamos išaugusios sparčiausiai ES ir toliau auga. Tai rodo, kad tai, ką darėme iki šiol, darėme gerai ir galbūt geriau nei kiti. Keičiant mechanizmą, rizikuojame sugadinti tai, kas veikė. Tai yra pagrindinė rizika - kad ilgiuoju periodu mūsų augimas lėtės arba sustos. O tai reiškia, kad žmonių gerovė sumažės, o tai vėliau lemia ir sumažėjusias biudžeto pajamas.

Taip nutiko Estijoje, kuri pirmavo ES, bet populistiniai sprendimai lėmė tai, kad Estijos ekonomika pradėjo lėtėti, o lūkesčiai niekur nedingo. Buvo padidinti mokesčiai, siekiant atliepti lūkesčius dėl didesnių algų, pensijų išmokėjimams ir pan., tikintis, kad biudžetas surinks didesnes pajamas. Bet taip neįvyko. Dabar vyksta didžiulė desperacija, kaip grįžti atgal į augimo kelią.

Anksčiau mokesčių didinimas buvo motyvuojamas gynyba. Po ES sprendimo formuoti 800 mlrd. eurų fondą gynybai, mokesčių kėlimo poreikis tampa nykstančiai mažas. Bet valdžios atstovai yra linkę išnaudoti žmonių toleravimą mokesčių kėlimui. Tarsi tai yra gynybai, o iš tiesų greičiausiai bus nukreipta į socialinių reikmių išlaidų didinimą. Rizika yra sugadinti mechanizmą, kuris pas mus veikė, galima sakyti, geriausiai Europoje.

- Ne kartą iš dabartinės valdžios buvo nuskambėjusi valstybės revizijos idėja. Gal verta peržiūrėti, kur dabar išleidžiame pinigus neefektyviai, kažko atsisakyti?

- Revizija yra labai skambus žodis. Bet reikia suprasti, kad kiekvienais metais biudžeto pajamos vis didėja. Pastaraisiais metais į biudžetą ateidavo po 1 ar 1,5 mlrd. eurų daugiau pinigų nei buvo planuota formuojant biudžetą. Tos viršplaninės lėšos visada nukeliaudavo į socialines kryptis: švietimą, pensijų didinimą, valstybines investicijas. Persižiūrėjimas, kur pinigus išleidi, dar nereiškia, kad tuojau pat turime kažko atsisakyti. Bet galbūt verta peržiūrėti mūsų išlaidų didinimo planus.

Pavyzdžiui, 2024 m. biudžete gynybai skirta 160 mln., o socialinėms reikmėms - 1 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad mūsų prioritetas nėra gynyba. Bet politikai supranta tik arba „didinti", arba „mažinti". Bet yra dar vienas žingsnis - didinti mažesnėmis apimtimis. Neliko infliacijos, tad įvairias išmokas galime didinti, bet ne tokiais tempais, kaip tai buvo daroma prieš tai. Liks pinigai, kuriuos galime skirti mūsų prioritetui - gynybai. Tai - ne revizija, tiesiog įvertinimas šaltu protu, ar pinigus leidžiame tikslingai. Kai kuriose srityse, net ir švietime, labai daug pinigų nukeliauja į betoną, trinkeles, o ugdymo kokybė negerėja.

Reikėtų pasižiūrėti prognozuojamas pajamas, išlaidas, pažiūrėti, koks yra mūsų disbalansas, įvertinti, kiek ir ko galime optimizuoti ir nedidinti tiek, kiek buvo noro. O noro būti geriems matyti daug: didinti išmokas, statyti stadionus, kurių mums nereikia. Reikia pažiūrėti, ką galime pasiskolinti ir tada įvertinti, koks yra „nesudengimas". Ir tik tada modeliuoti mokesčių pakeitimus, kurie reikalingi. O dabar daroma atvirkščiai: sakoma, kad bus keliami mokesčiai, bet nežinia kiek, kodėl, ir koks bus surinkimas.