Ar referendumas dar priklauso Tautai?

Neseniai baigėsi viena referendumo iniciatyva, kuria buvo siekiama sumažinti privalomų parašų referendumui skelbti skaičių nuo dabartinio 300 tūkst. iki 50 tūkst. Tokią iniciatyvą inicijavo visuomeninis judėjimas „Lietuvos ReStartas". Parašai nebuvo surinkti, kaip ir kiek anksčiau panašiu tikslu rinkti kitos iniciatyvinės grupės.

Klausimų kelia referendumas dėl stojimo į ES

„Lietuvos ReStartas" neseniai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl referendumo dėl Lietuvos stojimo į ES. Keliamas klausimas, ar akcija, kai gyventojams už vieną centą buvo dalinami skalbimo milteliai, alus, gazuoti gėrimai ir šokoladukai tikrai atitiko įstatymus?

Rašte, skirtame VRK, primenama, kad bendrovė „Vilniaus prekyba" referendumo metu inicijavo akciją „Aš balsavau". Organizacija „Lietuvos ReStartas" kelia klausimą, ar tokia akcija buvo teisėta ir ar nebuvo kontroliuojamas rinkėjų valios pareiškimas. „Ar šio referendumo rengimas, įvertinus visas jame panaudotas priemones paveikti rinkėją, bendrai buvo vertinamas ir tirtas VRK? Jeigu LR piliečiai imtųsi iniciatyvos organizuoti privalomąjį pilietinį referendumą tautai ir valstybei svarbiu klausimu naudojant analogišką veikimo schemą, kuri buvo naudojama 2003 m. gegužės 10 ir 11 d., šio referendumo rezultatai būtų pripažinti legaliais?" - klausiama VRK.

Rinkėjus papirkinėjo teisėtai

Tačiau komisija atsakė, kad tuo metu viskas vyko teisėtai, mat draudimo papirkinėti piliečius teisės aktuose dar nebuvo, toks atsirado tik 2008 m. Be to, laikas skundams seniai praėjęs.

Komisija informuoja, kad referendumo rezultatai nebuvo skundžiami, todėl yra galiojantys. „Negalime pateikti duomenų, ar buvo gauta panašaus pobūdžio skundų, nes informacija apie VRK skundus bei jų nagrinėjimo rezultatus bei visa tokių skundų nagrinėjimo medžiaga pagal to meto VRK Dokumentacijos planus numatyta saugoti 5 m. 2003 m. skundų nagrinėjimo dokumentai jau yra sunaikinti", - paaiškino VRK.

Kas padengė nuostolius, neaišku

Organizacija „Lietuvos ReStartas", replikuodama į VRK atsakymą, atkreipė dėmesį, kad tuo metu įstatyme buvo nurodyta, jog dalyvavimas referendume yra laisvas, o balsavimas yra slaptas, piliečių reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama. „Viešai prieinamame televizijos reportaže vienas iš „Vilniaus prekybos" tinklo akcininkų Ignas Staškevičius prisipažįsta, kad ši akcija buvo spontaniškai sukurta specialiai paskatinti balsavimą referendume, matant menkus pirmos dienos balsavimo rezultatus. Reportaže minima, kad ši akcija prekybos tinklui kainavo 1 mln. litų.

Akivaizdu, jog akcija buvo ne kas kita, kaip proaktyvi agitacijos forma, kuri pagal tuo metu galiojusį Referendumo įstatymą buvo draudžiama. Jeigu artimiausiuose LR Prezidento rinkimuose tas pats ar kitas prekybos tinklas sugalvos analogišką akciją, tai bus legalu?" - vėl klausė organizacija.

Bet į jokius klausimus nebuvo atsakyta. VRK nurodė, kad tenkinti tokio prašymo neturi pagrindo, nes „skundžiami „Vilniaus prekybos" veiksmai buvo atlikti daugiau kaip prieš 21 metus, t.y. Jau yra pasibaigę tokių skundų pateikimo ir nagrinėjimo senaties terminai."

Apie tai, kas padengė tuo metu susidariusius nuostolius prekybos tinklui, VRK neatsakė ir „Vakaro žinioms".

Artėja referendumas dėl daugybinės pilietybės, kurį jau antrą kartą inicijavo Seimas. Vieną kartą žmonės jau pasisakė šiuo klausimu, bet atsakymas valdžiai nepatiko, todėl klausimas bus užduotas antrą kartą. O štai žmonių inicijuoti referendumai Lietuvoje vis subliūkšta. Istorija rodo, kad dažniausiai valdžios referendumai pavyksta bet kokia kaina. Ar tai reiškia, kad vėl bus skalbimo miltelių ir alaus?

Interviu su filosofu, publicistu Vytautu RUBAVIČIUMI:

- Kodėl valdžios referendumai Lietuvoje pavyksta, o žmonių - ne?

- Gyvename valdžios ir visuomenės atskirties sąlygomis ir ta atskirtis vis labiau didėja. Tai matyti vien girdint aukščiausio rango politikų visišką nesiskaitymą su visuomene, kai pareiškiama, kad „ką išsirinkote, tą ir turite." Nors renkamės iš to paties sąrašo, kurį pateikia pati valdžia.

Kalbant apie referendumo kartelės mažinimo iniciatyvas, valdžia visaip tam trukdys, nes ji nenori, kad Tauta įgautų veiksmingesnį balsą ir galėtų prisidėti prie valstybės kūrimo. Tai leistų piliečiams greičiau susiburti ir patikėti savo veiksmingumu, kad žmonės įgalūs kažką padaryti dėl svarbių valstybei klausimų.

- Štai dėl dvigubos pilietybės žmonės jau balsavo referendume, bet valdžia jį rengia vėl...

- Valdžia nori vienaip ar kitaip „sutvarkyti" šį klausimą. To reikia tam, kad būtų galima priskaičiuoti daugiau piliečių ir staiga iš 2,8 mln. mūsų vėl gali būti kokie 5 mln. Ir nieko nereikia daryti: nei demografijos gerinti, nei šeimos politika rūpintis.

Dar vienas tikslas - kad būtų daugiau balsuojančių užsienyje. Nes tais žmonėmis labai lengva manipuliuoti, patraukti į vieną ar kitą pusę, o visos tos pusės yra valdžios. Jie visada bus patraukiami į valdžios pusę.

- Ar referendumas Lietuvoje šiandien dar priklauso Tautai?

- Manau, kad nebepriklauso Tautai. Juo labiau kad jau yra KT dvasių išaiškinimas, jog referendume keliami klausimai turi būti dar valdžios institucijų patvirtinami.

Valdžia gali ką tik nori sugalvoti. Jeigu jau labai reikės, galima referendumą vienaip ar kitaip prilaužti. Kol kas lietuvių savisaugos instinktas dėl daugybinės pilietybės dar veikia, bet manau, kad ir jį vienaip ar kitaip bus stengiamasi palaužti. Valdžia tam turi daug instrumentų.

- Stojant į ES, balsavusiems už vieną centą buvo dalinamos prekės. Ar šiandien įsivaizduojate referendumą tokiomis sąlygomis?

- Anais laikais stojimas į ES buvo tarsi išsivadavimo iš sovietinės okupacijos tąsa. Tik viskas daroma buvo paskubomis. Nesvarbu, ar papirkimas buvo draudžiamas ar ne, bet jis vis tiek yra papirkimas. Aš ir šiandien įsivaizduoju panašiai vykstančius referendumus. Galima sugalvoti kitokių dalykų. Šiandien tam valdžia turi daug naujų įrankių.

Galima įsukti didelę viešųjų ryšių akciją su parankiais įtakotukais. Socialiniuose tinkluose vatnikais reikia apšaukti tuos, kurie gali balsuoti „prieš". Tai darant gerą pusmetį, galima išplauti smegenis. Nepritariančius dar reikia apšaukti kremliniais. Matėme, kaip tai veikė pandemijos metu, kai tik buvo keliamas bent koks valdžiai nepatogus klausimas. Tokius reikia užčiaupti ir kuo greičiau uždaryti į kokius konclagerius. O dar turime ne visuomenės, o valdžios interesams tarnaujančią LRT, kuriai kaip tik suteikta išimtinė teisė informuoti apie referendumus.