Sutikdama, kad Visuomeninis transliuotojas turi būti nepriklausomas nuo politinių partijų ir tai būtina užtikrinti teisės aktais, Vyriausybė atsisakė pritarti „valstiečių“ siūlymui Konstitucijoje įtvirtinti draudimą LRT valdymo struktūrose dirbantiems asmenims priklausyti politinėms partijoms.
1 nuotr.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sako, kad reikalingus saugiklius dėl Nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo galima įtvirtinti įstatyme. Tokios iniciatyvos svarstomos Seime.
„Siūlome nepritarti Konstitucijos straipsnio pakeitimui dėl šių priežasčių: visų pirma dėl Konstitucijos stabilumo. Taip pat, remiantis Konstitucinio Teismo jau pateiktu išaiškinimu, kad Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas turėtų būti užtikrintas įstatymu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme panašios nuostatos jau yra įgyvendinamos, įstatymu ribojant LRT generalinio direktoriaus narystę politinėse partijose. Ten yra reikalavimas sustabdyti narystę politinėse partijose ar politinėse organizacijose“, - sakė M. Kvietkauskas
Pasak ministro, įstatymuose, o ne Konstitucijoje, esant reikalui, galima įtvirtinti ir kitus saugiklius. Esą rekomendacijos dėl tokių saugiklių yra nurodytos Europos transliuotojų sąjungos dokumentuose ir Europos Tarybos rekomendacijoje.
Sausio 11 d. Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pateiktą naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakciją.
