Gali būti, kad Žurnalistų etikos pažeidimus nagrinėjanti Visuomenės informavimo komisija greitai negalės nagrinėti LRT žurnalistų etikos pažeidimų. Tokiam LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės prašymui jau pritarė Seimo Kultūros komitetas. Kokių sprendimų verta tikėtis iš naujojo LRT etikos kontrolieriaus, kuriam algą mokės pati LRT?
Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. Kadangi nuo sausio 1 d. įsigaliojančiame naujajame LRT įstatyme numatoma nauja pareigybė - LRT etikos kontrolierius, LRT nenori, kad jų pažeidimus nagrinėtų kitos panašios institucijos.
„Mes prašome, kad būtų peržiūrėtos nuostatos, pagal kurias LRT yra Visuomenės informavimo etikos komisijos lauke. Nes ši komisija sudaryta vien iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių. LRT tarp šios asociacijos narių nėra. LRT padarytus galimus etikos pažeidimus nagrinėja ir sprendimus priima su visuomeniniu transliuotoju konkuruojančių informacijos rengėjų atstovai.
Nuo sausio 1 d. įsigalios naujas LRT įstatymas, kuriame numatyta steigti LRT etikos kontrolieriaus pareigybę. Kontrolierius būtų nepriklausomas pareigūnas, kurį į pareigas skirtų ir atleistų LRT taryba. Jis iš esmės vykdys Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcijas LRT žurnalistų atžvilgiu. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad įstatymu turi būti užtikrinamas LRT nepriklausomumas nuo institucijų ir pareigūnų kišimosi į LRT veiklą. Todėl mes siūlome pakeitimus, kad Visuomenės informavimo etikos komisija atliktų savo funkcijas, išskyrus LRT adresu. Be to, dėl LRT veiksmų galima kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Iš pastarųjų metų veiksmų matome, kad skundų svarstymai Etikos komisijoje turi sąskaitų suvedinėjimo ir interesų susikirtimo požymių. Ypač, žinant, kad komerciniai transliuotojai yra apskundę LRT finansavimo modelį Europos Komisijai. Nesitikime objektyvių sprendimų", - komitete sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Tokiam LRT prašymui komitetas pritarė, tačiau dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų dar turės balsuoti visas Seimas.
„Vakaro žinių" kalbintam Seimo kultūros komiteto pirmininkui Vytautui Juozapaičiui, toks LRT noras atrodo normalus. „Matot, LRT yra išskirtinė organizacija, nes jos darbas reglamentuotas atskiru įstatymu. LRT turi išskirtinę misiją. Tai yra visuomeninis transliuotojas, išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau tai nėra valstybinė institucija ir valstybė negali jos valdyti per savo institucijas", - sako V.Juozapaitis.
Klausimas, kaip gali būti objektyvus kontrolierius, kuris gauna atlyginimą iš savo kontroliuojamo objekto, V.Juozapaičiui didelio susirūpinimo taip pat nesukėlė: „Gal reikėtų pasikalbėti su Vyriausybe, kaip būtų galima išspręsti šį klausimą. LRT yra nepriklausoma ir skirti kontrolieriui atlyginimą iš kitų asignavimų, matyt, nebūtų juridinio pagrindo.
Kita vertus, komitetas priėmė tokį sprendimą, bet šis klausimas bus svarstomas Seimo posėdyje, kur ir bus priimtas sprendimas."
Interviu su buvusiu LRT tarybos nariu Artūru RAČU:
- Kaip vertinate tokius LRT užmojus?
- Vertinu labai blogai. Negali būti viena išskirtinė žiniasklaidos priemonė, kuriai galioja kitokie įstatymai nei visoms kitoms. Net jeigu ta išskirtinė žiniasklaidos priemonė finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų.
- LRT Etikos kontrolierius bus atskaitingas LRT tarybai, o ne LRT administracijai. Ar tai gali užtikrinti jo nepriklausomumą?
- Nei kai aš buvau taryboje, nei šiandien LRT taryba nėra aukščiausias LRT valdymo organas, kaip tą numato įstatymas. Galime prisiminti istoriją apie algų pakėlimus. Kai taryba, kaip viščiukai, nubalsavo už tai, kad generalinė direktorė uždirbtų daugiau nei generalinis prokuroras, valstybės kontrolierius ar VMI direktorius. Ar taryba tikrai yra veiksni ir nepriklausoma? Jeigu ji taip pat kontroliuos ir LRT etikos kontrolierių, situacija bus tokia pati.
Daug vakarietiškų žiniasklaidos priemonių turi pasitvirtinusios vidinius etikos kodeksus. Bet tai nereiškia, kad, turint savo etikos kodeksą, tau nebegalioja įstatymas. Tai, ką dabar daro LRT ir LRT taryba atrodo kaip sakymas, kad jie yra aukščiau Lietuvos įstatymų. Tarsi norima spjauti į galiojančius įstatymus ir turėti savo. Jeigu LRT tarybos nariai rastų bent kelias minutes pagalvoti apie tai, jie suprastų, kad daro visišką kvailystę.
Taip, matant Visuomenės informavimo etikos komisijos sudėtį, galima pamatyti, kad žurnalistų ten beveik nėra. Tuomet iškyla problema, kad žurnalistų etiką svarsto žmonės, kurie patys nėra žurnalistai. Bet nepaisant to, negali būti taip, kad visas priemones nagrinėja viena komisija, o LRT - kita. Jeigu norime tokios Lietuvos, Seimo nariams galime įkurti atskirą teismą arba policijos pareigūnams įrengti savo kelių eismo juostą. LRT dabar ta linkme ir mąsto, galvodama ne apie normalią visuomenę, o apie tai, kad „LRT kiaulė lygesnė nei visų kitų kiaulės".
- Pastaruoju metu LRT viešojoje erdvėje sulaukia daug kritikos dėl objektyvumo ir etikos. Ar tai yra tam tikras LRT atsakas ir siekis, kad kontrolės nebūtų?
- Su naująja direktore einama to link. Seime buvo bandymas patikrinti, kaip veikia LRT ir kaip naudojami finansai, buvo sužlugdytas. Vėliau prie to prisidėjo ir Konstitucinio Teismo sprendimas. Bet išskirti vieną žiniasklaidos priemonę, kad ir didelę, ir finansuojamą iš biudžeto ir pasakyti, kad tai yra išskirtinė institucija - kelia įvairiausių minčių.
- Kai KT pasakė, kad net Seimas neturi teisės tirti LRT veiklos, atrodo, kad niekas neturi teisės iš valstybės mokesčių mokėtojų išlaikomos LRT kritikuoti ar kelti reikalavimų.
- Iš principo, taip. Tai tapo tarsi dieviškoji institucija, prie kurios negalima prisiliesti. Negalima tikrinti jos finansų, negalima mažinti finansavimo.
Bet, analizuojant bent jau politines laidas ir tuos, kas į jas kviečiami, mano nuomone, objektyvumo trūksta. Jeigu atidžiai skaitysime LRT įstatymą, jame kalbama apie tai, kad LRT privalo atstovauti visoms visuomenės grupėms ir atspindėti visas politines nuomones. Padovanočiau nealkoholinio šampano butelį tam, kuris įrodytų, kad LRT atstovauja visoms politinėms nuomonėms.
***
Vito Tomkaus trigrašis:
Metas ir „Respublikos" leidiniams kreiptis į Seimą, kad leistų savo nuosavą kontrolierių samdytis. Mus irgi išlaiko iš savo kišenių mokesčių mokėtojai, prenumeratoriai ir pirkėjai. Etikos komisijoje seniai mus svarsto konkurentų atstovai ir Sorošo išlaikytinai. Tik svarsto mus ne dėl finansinių aferų, kaip LRT vadovybę, o dėl straipsnių, kuriuose ginamos Lietuvos nacionalinės vertybės. Ir baudžia mus neetiški etikos inspektoriai ne dėl kosminių, kaip Monikos Budrienės, valdiškų algų, o dėl šimtų milijonų, kuriuos sau ir savo konsultantams ištratino „Snoro" samdiniai - Fryklis su Kuperiu. Tik už tai, kad įvardinome sumas, buvome priskirti prie neetiškų. Panašiai pasielgė ir KT pirmininkas Žalimas, kai jo ir teisėjų algas ir privilegijas pagarsinome. Tą pačią dieną „Respubliką" uždraudė: prenumeruoti ir skaityti. Jei bus vėl dvigubi standartai ir mums neleis sekti LRT pavyzdžiu, beliks drausti žurnalistams darbo metu lakstyti pas etikos sargius. Lai tie ir anie eina naudingo darbo dirbti.
Post scriptum:
Mano interviu su R.Baranausku 35-oje dalyje „WikiLeaks" skelbia Kubiliaus patarėjo pokalbį su JAV ambasadoriumi LT: „Lietuvos nacionalinis transliuotojas yra susijęs su socialdemokratais, kurie vadovavo prieš tai buvusiai vyriausybei. Ji (LRT) yra per daug įsivėlusi į politiką ir stokoja balanso, - sakė V.Valentinavičius. Pasak jo, direktorių reikėtų pakeisti, bet tai sudėtinga, nes egzistuoja daugybė teisinių saugiklių, užkertančių kelią direktoriaus pakeitimui dėl politinių priežasčių."
Man regis, tuo viskas pasakyta. Socdemai valdė LRT per savo sugėrovą Siaurusevičių iš skydinės, dabar LRT valdoma per konservatorių sugulovę Moniką iš „Delfio". Tai reiškia, kad LRT niekada nebuvo nepriklausoma ir atstovavo ne mūsų visuomenės, o valdančiųjų partijų interesus. (Išskyrus „valstiečių" periodą, kuomet LRT atstovavo opozicijai.) Pagal verslo logiką, LRT išlaikymą turėtų prisiimti konservai, o ankstesnes LRT sąnaudas privalo padengti socdemai. Lietuva susigrąžintų beveik (!) milijardą eurų.