Lietuvos radijas ir televizija: dar visuomeninė ar jau kišeninė?

Neapleidžia jausmas, kad tada pavyko apsiginti nuo svetimų teroro, bet per trisdešimt metų LRT ėmė savintis „savų" politikų grupė ir jų įtakoje esantys asmenys.

Pasak kai kurių stebėtojų, visuomeninis radijas ir televizija, nors ir skambiai vadinamas nacionaliniu transliuotoju, jau seniai nutolęs nuo visuomenės lūkesčių, neatspindi nuomonių įvairovės.

Esą tikroji žodžio laisvė ir demokratija yra tapusi miražu, parodija, o fasadinis pliuralizmas yra naudingas tik oficialiai konjunktūrinės politikos srovei ir jos atstovams.

Juo labiau kad pastaraisiais metais priimami sprendimai dėl LRT valdymo bei savireguliacijos kuria įspūdį, kad LRT vis labiau užsidaro, tampa nepagrįstai susireikšminusi.Atsisakiusi komercinių reklamų, LRT imta solidžiai finansuoti iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Vis dėlto komercinių reklamų vis dar galima pamatyti, kai anonsuojami būsimi renginiai, akcijos ir pristatomi jų transliacijos rėmėjai.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas įstatymas, kuriuo siekiama, kad LRT valdyme atsirastų daugiau aiškumo ir skaidrumo. Skiriant tokį reikšmingą finansavimą iš valstybės biudžeto, labai svarbu įsitikinti ir žinoti, kad visuomenės pinigai yra naudojami protingai ir tinkamai.

Paradoksas, bet tik įsigaliojus naujam įstatymui, nuo vasario vidurio, LRT taryba nutarė iš anksto nebeskelbti savo posėdžių darbotvarkės. Nors būtent iš ankstesnių darbotvarkių, skelbiamų LRT internetiniame puslapyje, visuomenei tapo žinoma, kad LRT vadovai uždirba 10 tūkstančių eurų ir daugiau, kad daugiau už savo darbą nusprendė sau mokėti ir patys tarybos nariai.

Nors naujasis įstatymas ir įtvirtino atskaitomybės ir skaidrumo principus, LRT elgiasi priešingai. O LRT ryšiams su visuomene atstovė Miglė Savickaitė paaiškino, kad darbotvarkės iš anksto nebeskelbiamos, tačiau vėliau bus skelbiami nutarimai, jeigu jie nebus konfidencialūs.

O ką skelbti, ko ne, spręs ta pati taryba ir jos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.Tai yra didelis žingsnis atgal. Anksčiau tarybos posėdžiai buvo atviri ir tiesiogiai transliuojami, dabar tapo uždari, neskelbiama ir jų darbotvarkė.

Dėl tokių veiksmų susirūpinimą išreiškė ir „Transparency International" Lietuvos skyriaus programų vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Praėjusiais metais LRT pateikė siūlymą, kad visuomeninio transliuotojo negalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija.

Ar tai - taip pat noras siekti sau išskirtinai palankių sąlygų ir būti neliečiamiems?

Toks mąstymas kelia nerimą, kad LRT gali tapti įrankiu šiandieninei nomenklatūrai tik dar labiau sustiprinti galias. Ir manipuliuoti visuomenės sąmone siekiant siaurų interesų.

Tąkart Seimas įvarčio nepraleido ir tokio LRT siūlymo nepalaikė.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šias pataisas tvirčiausiai palaikė konservatoriai ir jų valdomas Seimo Kultūros komitetas su Vytautu Juozapaičiu priešakyje.

Konservatorių ir LRT politinė sąjunga vis labiau ima ryškėti. Šio galimai pavojingo junginio liudininkė ir amžininkė yra neužmirštuolė.

Nekalta gėlelė, kuri iš Konservatorių partijos komercinio projekto simbolio virto LRT misijos visai Lietuvai ženklu.

Praėjusiais metais LRT pateikė siūlymą, kad visuomeninio transliuotojo negalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija.

Ar tai - taip pat noras siekti sau išskirtinai palankių sąlygų ir būti neliečiamiems?

Ar LRT patenkina visos visuomenės lūkesčius?
„Vakarų ekspresas" paklausė šalies ir Klaipėdos politikų, kaip jie vertina LRT veiklą ir norą slėpti informaciją. Ar LRT patenkina visos visuomenės lūkesčius? Ar yra objektyvi ir nepriklausoma? Ką siūlytumėte daryti kitaip?

Skleidžiamos melagystės Lietuvos piliečiams

Arvydas VAITKUS, Klaipėdos miesto tarybos narys: „Kas yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija? Specialus įstatymas teigia, kad tai yra nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelis savininkas yra valstybė.

Jei vis dar tikėti, kad valstybė yra Lietuvos žmonės, tai ši viešoji įstaiga turėtų ir tarnauti žmonėms. Ar LRT tarnauja žmonėms?

Apie tai, kad iš LRT ekranų yra skleidžiamos melagystės Lietuvos piliečiams, sakiau dar 2019 metais rinkimų į miesto Tarybą laikotarpiu.

Tik po dvejų metų gavau atsakymą į savo skundą dėl šmeižto mano atžvilgiu iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, kuriame nurodoma, kad LRT pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą... Na ir kas toliau? Ogi nieko.

LRT galima viskas. Ir įstatymus pažeisti galima taip pat. Nekyla klausimas - kodėl?

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 31-ąją sukaktį, yra liūdna, kad po truputį netenkame nepriklausomos žurnalistikos. Tai pirmos vinys į demokratijos karstą.

Bent tai, ką matau pastaruoju metu: vis labiau supriešinama visuomenė, svaidomi kaltinimai, stokojama diskusijų ir pokalbio kultūros.

Neregėtas dalykas, kai atskiri žiniasklaidos atstovai (vis dar tikiu, kad tokių mažuma) neslėpdami deklaruoja savo politinę priklausomybę. To neteko matyti per visą nepriklausomybės laikotarpį. Ar tokie žurnalistai gali būti nešališki?

Žurnalistikos esmė ir prigimtis yra kuo objektyviau perduoti visuomenei reikšmingą žinią, nagrinėti socialinius, ekonominius ir politinius aspektus. Tam, kad pats skaitytojas ar klausytojas susiformuotų savo nuomonę ir poziciją.

Nacionalinio transliuotojo įstatyme parašyta - LRT savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais.

Tokių principų privalo laikytis Lietuvos piliečių pinigais išlaikomas nacionalinis žinių transliuotojas. Jei taip būtų iš tiesų, šios diskusijos nė nereikėtų.

Politikai neturi kištis į transliuojamo turinio vertinimą

Ligita GIRSKIENĖ, Lietuvos Respublikos Seimo narė: „Manau, kad politikai neturi kištis į transliuojamo turinio vertinimą ar bandyti formuoti visuomenės nuomonę šiuo klausimu, nebent turinys imtų kelti pavojų nacionaliniam saugumui ir pan. Žiūrovai turi patys įvertinti, ar šis kanalas yra šališkas.

Viena aišku, kad žiniasklaida turi užtikrinti nuomonių įvairovę ir objektyvią informaciją.

Man, kaip politikei, svarbu domėtis nacionalinio transliuotojo, kuris yra išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų, profesionaliu valdymu, skaidriu finansų naudojimu.

Manau, kad LRT turėtų pateikti viešas ataskaitas žmonėms, kur panaudojamas kiekvienas centas iš 54 mln. eurų.

Jei nacionalinis transliuotojas stokoja skaidrumo, tai yra blogos praktikos pavyzdys".

LRT kalbėjimo stilius netapo vakarietiškas

Judita SIMONAVIČIŪTĖ, Klaipėdos miesto tarybos narė: „Taip jau susiklostė: kas valdžioje, to giesmę LRT ir gieda. Kol Lietuvoje didelė socialinė nelygybė, natūralu, kad algų dydis iškyla į pirmą planą.

Tačiau, mano nuomone, pagrindinė problema yra kita. Žurnalistai nesugeba „pagauti" visuomenės vyraujančių nuotaikų. Vieno žmogaus komentaras - dar ne grupės žmonių nuomonė.

Žurnalistai tampa pagrindiniais ruporais, kurių žodžių pagrindu formuojasi visuomenės nuomonė. O dar įtaigus žodis, sklindantis iš ekrano, formuojasi kaip valstybės bendra pozicija. Kaip kalba pranešėjai iš TV ar radijo, tokia nata lieka žmonių ausyse.

Todėl manau, kad LRT kalbėjimo stilius netapo vakarietiškas".

Paskutiniais metais žiūriu tik LRT

Aidas KAVECKIS, Klaipėdos miesto tarybos narys: „Manau, tai viena objektyviausių ir skaidriausių televizijų Lietuvoje. Paskutiniais metais žiūriu tik LRT. Tai televizija, kuri atspindi tikrą situaciją šalyje".

Kirto kirviu, ir taškas

Nina PUTEIKIENĖ, Klaipėdos miesto tarybos narė: „Kaip TS-LKD yra nusavinusi meilę Tėvynei, taip LRT jos simbolio - Miliūtės - balsu skelbia anatemą - klaidatikių atskyrimą nuo teisiųjų. Miliūtė kirto kirviu, ir taškas.

Žmogiškai nemalonu stebėti angažuotų žurnalistų darbą, kai jų išankstinė nuomonė ir vidinis vertinimas girdisi balse ir matosi veido išraiškoje, kai žurnalistai tiesiog tampa teisėjais ir galutiniais tiesos skelbėjais, kai už Stambulo konvenciją pakviečiami kalbėti du kalbėtojai, o prieš - tik vienas.

Kai Seimo rinkimų debatai rengiami pažeidžiant įstatymą, nes diskutuoja partijos ne pagal burtus ar tarppartinį susitarimą, o pagal komercinės apklausų agentūros sudarytą reitingą.

Kai partijų atstovams neleidžiama debatuoti tarpusavyje, o jie arogantiškai egzaminuojami vedėjų, kurie yra be jokių skydelių ar kaukių, o po debatų skydelius pasikėlusiems politikams policija skiria baudas.

Nepaisant viso šito, LRT yra tas kanalas, kurio aš klausau. Tai - labai svarbus, labai įtakingas viešosios nuomonės formuotojas.

Jame dirba ir daugybė aukščiausios klasės žurnalistų bei kitų televizijos ir radijo specialistų, beje, patyrusių Sausio 13-osios krikštą. Juos aš labai gerbiu.

Šiai institucijai reikia gero vadovo - tokio, kuris kaip garbės kodeksą prisiimtų pareigą tarnauti visuomenei, o ne vienai partijai".

Situacija LRT artėja prie kritinės

Dainius KEPENIS, Seimo narys: „Su LRT turėjau ne vieną susitikimą ir manau, kad visuomenė teisingai kelia klausimą, kad tai ne privati organizacija, bet visų mokesčių mokėtojų išlaikoma visuomenės informuotoja, tad ir reikalavimai jai ypatingi.

Pradėkime nuo pastarųjų įvykių. Jau per šimtą skundų gavau dėl prievartos skiepytis ar testuotis. Šį klausimą iškėliau Žmogaus teisių komitete. Švietimo, mokslo ir sporto, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijų bei prezidentūros atstovai komentavo situaciją ir vieningai pritarė - prievarta negalima!

Tačiau LRT ta tema nesvarbi! Tuo tarpu negatyviai informacijai ir gąsdinimams laiko pakanka.

Kitas reiškinys - vis dažniau propaguojama LGBT bendruomenė ir jų saviraiška, bet gerokai mažiau skiriama dėmesio sveikuomenei, natūralaus imuniteto skatinimui, kuris gali padėti įveikti ne tik kovidą, bet ir šimtus kitų sunkių ligų.

Pasigendu aktualių diskusijų, kurias pamename iš Sąjūdžio laikų, kai Lietuvoje įvyko revoliucija. Tokia pati situacija jau subrendo dabar, bet LRT apsimeta, kad keli šimtai tūkstančių žmonių parašų nieko nereiškia. Visa tai liudija, kad situacija LRT artėja prie kritinės.

Apie Lietuvos televiziją, vadinamą LRT

Filosofas Arvydas JUOZAITIS: "Šios pastabos parašytos 2021 metų kovo 11 dieną, bet keista: net parašytos 2001 metų tą pačią kovo dieną, jos nebūtų kitokios. Yra keli ryškūs, du dešimtmečius augantys LRT vėžio simptomai. Liga rimta ir pavadinimas jos rimtas: Skaldyk ir valdyk.

Skaldydamas daryk visa, kad sujauktum protus ir sveiką protą, supykdytum žmones, o supjudęs juos - gąsdink ir valdyk. Šiandien LRT tebedirba... dešiniųjų ir konservatorių labui. Kada tai prasidėjo? Nuo šventųjų Sąjūdžio pergalės metų.

Kai mes rimtai įveikėme KGB ir komunizmo kontrolę LTV ekrane, kai 1988 metų rugsėjį Lietuva pamatė gyvo eterio „Agimimo bangą„, o paskui - stebukle! - ir tiesioginę dviejų dienų Steigiamojo LPS (Sąjūdžio) suvažiavimo transliaciją, KGB ir komunizmo kontrolė sutriko.

Ir LTV žmonės suprato, kad atėjo epochų kaitos valanda, laikas mestis prie Sąjūdžio. Žinoma, tai buvo mūsų laimė, mes nugalėjome. Bet neilga buvo laimė, kadangi atėjo antras neišvengiamas revoliucijos etapas: Sąjūdis sparčiai radikalizavosi ir valdžiai pasiryžę lyderiai nusitaikė į buvusius komunizmo patarnautojus, kurie turėjo imti tarnauti jiems.

Šis uždavinys - dėl lietuviško baudžiauninkiško būdo - gana lengvai įgyvendintas. Radikalai įsitaisė TV ekrane, visuomeninėje taryboje ir džiūgavo: LTV - tai ne ketvirtoji, o pirmoji valdžia.

Po 1991 m. tragedijos ir LTV okupacijos Rusijos represinėmis jėgomis, viskas grįžo į numatytas vėžias, - radikalams buvo dar lengviau „įsicementuoti" LTV vadovybėje, žinių bloke.

Dešinė suprato: net jeigu, neduokdie, būtų prarasta Seimo valdžia, LTV reikia išlaikyti plieniniais nagais, LTV - būsimo valdymo įrankis.

Taip ir nutiko. 1992 metais radikaliųjų „lyderių lyderiui" netapus prezidentu be Konstitucijos, o tų pačių metų spalį dešiniesiems triuškinančiai prakišus rinkimus į Seimą, LTV jau buvo jų naguose.

1993 metais prezidento rinkimus laimėjo vėlgi ne jų „lyderių lyderis", o realus lyderis, tad rudenį ryžtasi neteisėtam šuoliui. Vos Rusijos armija paliko Lietuvą, dešiniųjų kareivos ryžosi pučui (vadinamasis Pakaunės maištas) ir pučą atvirai palaikė... valstybinė LTV žinių ideologija ir diktoriai.

Po to buvo daug o daug lokalesnių pergalių. Itin didelė dešiniųjų pergalė ir valstybės pralaimėjimas buvo Williams plėšikiškas įpiršimas Lietuvai - jis nebūtų įmanomas be LTV propagandos avantiūristų labui; visų prezidentų (po A. Brazausko) įpiršimas Lietuvai - neįmanomas be LTV / LRT.

Paskutinio šaukimo Seimas, pabandęs bent kiek neutralizuoti LRT „dešinumo ligą„, gavo per nagus nuo visų - ir nuo „žmogaus teisių" ir „laisvo žodžio" gynėjų, ir nuo Prezidentės.

Viskas baigėsi tuo, kad iš privačios žinių / ideologinės struktūros į LRT vadovybę įkėlus atvirą konservatorių vadovybę. Viskas teisinga: ši labai padėjo konservatoriams siekant palankių Prezidento ir Seimo rinkimų.

Istorija, augant grėsmingiems vėžio simptomams, tęsiasi.

Kodėl LRT propaguoja LGBT?

Vilija TARGAMADZĖ, Seimo narė, profesorė, apie LGBT, gender ideologijos propagandą per LRT laidas „Įdomiosios pamokos", kuriose vaikams aiškinama apie lytinius santykius tarp tos pačios lyties žmonių ir tokie homoseksualūs santykiai pateikiami kaip lygiaverčiai moters ir vyro santykiams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje aiškiai parašyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu. Tad „Įdomiųjų pamokų" kūrėjams reikėtų labai aiškiai pasirinkti turinį, kuris atitiktų ir vaikų tėvelių, ir mūsų visuomenės lūkesčius.

Parenkant nacionalinio transliuotojo laidas, reikėtų įvertinti žiūrovų amžių, taip pat įvertinti, ar laidos turinys atitinka mūsų Konstitucijos nuostatas. Kad tai nebūtų propaganda, prieštaraujanti mūsų Konstitucijai.

Jeigu paskaitytume atsiliepimus tėvų, kurie kreipiasi į įvairias institucijas dėl panašaus pobūdžio laidų, suprastume, kad jie visa tai vertina kaip propagandą. LRT turėtų atkreipti dėmesį į tėvų pastabas ir nuogąstavimus.

Naujas LRT veiklą reglamentuojantis įstatymas įpareigojo turėti prie LRT tarybos ir komitetus. Vienas iš jų - Turinio komitetas. Jis ir turėtų į visa tai reaguoti.