Seimas neskubės įteisinti partnerystės

Pirmą kartą Partnerystės įstatymo projektas buvo Seime užregistruotas 2011 m., o po dešimtmečio - dar kartą, tačiau iki šiol partnerystė nėra teisiškai reglamentuota. Jau nekalbant apie vienos lyties partnerystę. Lygiai taip pat kaip vienos lyties partnerystė nepripažįstama Lenkijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. O kaip bus dabar?

Nekonstitucinės lankos

Ploną Konstitucijos knygelę perskaityti nesunku. Visgi keistoka, kaip 9 garbūs KT teisėjai randa tai, ko knygelėje neparašyta? Taip ir pasakoje „Raudonkepuraitė" galima aptikti ne tik vilką, bet ir tigrą. Pasislėpusį tarp konstitucinių dvasių ir medžių.

Advokatas, buvęs Seimo narys Rimas Andrikis neslėpė nusivylimo dėl šio KT išaiškinimo ir sakė, kad jo visiškai nedomina, per kiek laiko Seimas priims šiai Konstitucijos interpretacijai tinkamą įstatymą: „Aš, žiūrėdamas į tą išsityčiojimą iš Konstitucijos ir iš teisės tuo pačiu, tai net negalvoju, kas bus, nes aš manau, kad teisė čia yra palaidota ir KT palaidotas. O palaidotas dėl to, kad prisiminus visas jo interpretacijas per pastaruosius 15 metų, tai man jos į loginę grandinę nesutelpa, o tik į kažkokią kvailysčių epopėją. Čia yra išimtinai ne teisiniai, bet politiniai sprendimai. Galbūt iškreiptai suprantamos demokratijos, žmogaus laisvių asortimento ir kitų išimtinai subjektyvių dalykų. Tai tiek. Aš čia daugiau net neturiu ką komentuoti, nes matau, kaip komentuoja žmonės, išmanantys konstitucinę teisę, o man įteigti tokias nesąmones, kokios rašomos kai kuriuose KT dokumentuose, tikrai neįteigs nei dabar, nei ateityje. Kiekvienas mūsų turi elgtis pagal savo sąžinę, pagal savo supratimą. Taip pat ir teisinį supratimą. Jeigu nori dvi moterys pagimdyti, bet vis tiek be vyro pagalbos neįmanoma, tai apie kokias čia vienos lyties partnerystes, šeimas galima kalbėti? Na, kaip nori lenk, o vyriškas gramas ten vis vien yra, nors užsimušk! Nors ir kaip prieštaraus, protestuos ir t.t., bet nuo gamtos nepabėgsi.

O šiaip gali su raudonais, žaliais plaukais vaikščioti, uodegą prisikabinti - prašau! Tačiau vis dėlto kokioje nors senų tradicijų šalyje kaip Anglijoje vis dar yra žmonių, kurie kostiumus vilki ir peteliškes prisisega, ir smokingus dėvėdami į svečius ateina, ne visada tik su suplyšusiais džinsais. Bet galime ir į kitas šalis pasižiūrėti - į Afriką, kur pusnuogiai laksto.

Jau praėjo 21-eri metai po Rolando Pakso apkaltos. Ten buvo rasta to, ko nebuvo Konstitucijoje. Paskui Europos Žmogaus Teisių Teismas pasakė, kad tai labai blogai, bet tik dabar Seimas pakeitė rinkimų įstatymą ir Konstituciją šiek tiek pakeitė, bet dėl tos klaidos niekas R.Pakso neatsiprašė. Ir dabar aš stebiu, kad KT klysti nesiliauja. KT vis randa tai, ko Konstitucijoje nėra parašyta. Aš pritariu politikams, teisininkams, kurie rašo, jog KT nuvažiavo į nekonstitucines lankas."

Yra svarbesnių darbų

Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė įspėjo, jog Seimas turi ir rimtesnių neatidėliotinų darbų.

„Turbūt pirmiausias dabar Seime laukiantis darbas - mokestinė reforma, - neabejojo B.Vėsaitė. - Tai pirmas slenkstis, kurį reikia peržengti, o po to jau eisime prie KT išaiškinimo ir jo nubrėžtų linijų.

Kaip Seimo nariai balsuotų? Žinokite, labai sunku pasakyti, nes mes ir socialdemokratų frakcijoje apie tai dar nediskutavome, o tie žmonės, kurie yra iš regionų, tai jie turi įvairias nuomones. Nesu visiškai tikra, kad iškart būtų vykdomas KT išaiškinimas. Aš manyčiau, kad diskusija šiuo klausimu tikrai turi Seime įvykti, bet pirmiausia reikia priimti mokestinius įstatymus - būtent tai, kas yra aktualiausia šiai dienai.

Tie Seimo nariai, kurie yra pažangesni, jie, manau, kad pritars KT sprendimui, o kiti galbūt labiau klausysis, ką sako dvasininkai. Jeigu mano asmeninės nuomonės paklaustumėte, tai aš mielai pasirašysiu už vienos lyties partnerystę ir dar paskatinsiu kitus."

Komentuoja Seimo narys, „Nemuno Aušros" pirmininkas Remigijus ŽEMAITAITIS:

Konstitucinio Teismo teisėjai neturi teisės aiškinti įstatymo, kurio priimto nėra. Man tai labai keista, nes Konstitucijoje yra labai aiškiai parašyta, kad KT vertina jau priimtų teisės aktų atitikimą Konstitucijai. Tai yra, iš pradžių įstatymas turi būti priimtas, o jau tada galima jį vertinti. O jeigu nėra priimto įstatymo, tai KT neturi ko vertinti.

Šiaip tai Seimas, o ne KT priiminėja įstatymus, ir būtent Seimas numato, koks turi būti valstybės teisinis reguliavimas. Tai ne KT reikalas, nes KT nėra renkamas Tautos. Tauta renka Seimą. Ir jeigu Seimas nusprendžia, tai jo sprendimų ir reikia laikytis. Tai, sakyčiau, ekstraordinarinis atvejis valstybėje, kai KT vertina tai, ko dar nėra.

Seimas gali visai nieko nedaryti, nereaguoti, palikti situaciją tokią, kokia dabar yra, o KT tegul ir gyvena sau su savo sprendimais. Bet klausimas - kadangi už KT sprendimų įgyvendinimą yra atsakingas Seimo pirmininkas, ar jis mėgins pataikauti KT? Ar mėgins jam įtikti? O gal vis dėlto laikysis pozicijos ir ūkiškai pasiųs KT į tą vietą, kur jam ir priklauso būti

O Seime, aišku, būtų galima pabaigti Artimo ryšio įstatymo priėmimo procedūrą. Artimo ryšio įstatymas yra geresnis už Partnerystės įstatymą, nes optimizuotų artimame ryšyje esančių asmenų tik ūkinius, socialinius klausimus. Todėl net ir aš manyčiau, kad Artimo ryšio įstatymui būtų galima pritarti, nes tikrai tos pačios lyties asmenys, kurie gyvena kartu - jie irgi yra Lietuvos piliečiai, jie tikrai yra nusipelnę tų pačių ekonominių, socialinių, sveikatos apsaugos sąlygų kaip ir visi Lietuvos piliečiai. Jie nėra Konstitucijoje nustatyti kaip kažkokie atskiri subjektai. Todėl Artimo ryšio įstatymas suteiktų jiems galimybę kartu paimti kreditą, gauti informaciją apie vienas kitą iš gydymo įstaigos. Tokie dalykai gali būti, bet jie negali būti prilyginti prie šeimos ar partnerystės sampratos.

Dabar, jei kalbame apie tos pačios lyties asmenis, jie gali kreiptis į teismą ir parašyti, kad teismas savo sprendimu pripažintų kažkokį santykį tarp tų vienos lyties asmenų. Tik klausimas - kokį santykį pripažinti, jeigu įstatyme to nėra numatyta? Todėl tie teismų sprendimai bus niekiniai. Taip buvo ir su rašybos dalykais. Kai pasuose buvo leidžiama rašyti vardus bei pavardes originalo kalba - su w ir panašiai. Toks buvo Vyriausiojo Administracinio Teismo (VAT) sprendimas ir jį turėjo įgyvendinti Migracijos departamentas. Bet jeigu Seimas būtų priėmęs kitokį sprendimą dėl rašybos asmens dokumentuose, VAT sprendimas būtų likęs neįgyvendintas.

Keista, kad valstybėje teismas pradeda nurodinėti, kaip elgtis Seimui. Dėl tokių dalykų gali kilti pilietiniai neramumai ir žmonės gali išeiti masiškai į gatves. Ir tokiu atveju, mūsų valstybės istorijoje gali atsitikti pirmas atvejis, kada Seimas galėtų imtis nušalinti KT ir kelti klausimą dėl tokio teismo teisėtumo.