respublika.lt

Išskirtinis Romano Pratasevičiaus interviu „Vakaro žinioms": Lietuva stumia Baltarusiją į Rusijos glėbį (PAPILDYTA VIDEO MEDŽIAGA) (118)

2021 liepos 23 10:55:00
Vidmantas MISEVIČIUS

Trečiadienį „Vakaro žinios" skaitytojams pristatė pirmąją pokalbio dalį su Baltarusijos žurnalistu, buvusiu „Telegram" kanalo „Nexta" vyr. redaktoriumi Romanu Pratasevičiumi. Joje šiuo metu namų arešte esantis žurnalistas atviravo, kad prie Baltarusijos integracijos į Rusiją nemažai prisideda ir dabartinė Lietuvos politika, bei apgailestavo, kad šiandieninei opozicijai labiau rūpi ne jų šalies gerovė, o įvairių fondų dosniai dalinami pinigai. Tęsiame toliau.

×
nuotr. 11 nuotr.
Baltarusijos opozicijos žurnalistas ir aktyvistas Romanas Pratasevičius. Redakcijos nuotr.


- Romanai, supratęs, kad opozicionieriai savo skelbtus aukštus idealus iškeitė į pinigus, nusprendėte pereiti į kitą barikadų pusę?

- Po mano sulaikymo ir pirmojo viešo interviu, kuriame apgailestavau dėl savo ankstesnės veiklos bei pasisakymų, sulaukiau priekaištų, kad išdaviau idealus, perėjau pas priešus ir t.t. Tik niekas iš tokių pareiškimų autorių nepasidomėjo, koks anksčiau buvo mano požiūris į gyvenimą ir į tai, kas vyksta aplinkui. Visada turėjau vieną tikslą - padėti žmonėms sužinoti tikrąją tiesą.

Po sulaikymo turėdamas laiko apmąstymams pergalvojau tai, ką veikiau iki šiol, įvertinau dabartinę situaciją ir supratau, kad vis tiek netylėsiu. Tik jeigu anksčiau viešinau ne pačius gražiausius valdžios veiksmus, dabar atvirai prabilau apie ne visiems matomą ir ne pačią švariausią opozicijos pusę.

Taigi, nors tai patinka ne visiems, aš ir toliau darau tą patį - pateikiu visuomenei nepagražintą realybę.

Niekam ne paslaptis, kad opozicionieriai siekia nuversti A.Lukašenką. Pastaruoju metu jie tam nebesirenka nei draugų, nei priemonių. Deja, buldozeriu bandantys prastumti permainas asmenys „pamiršo", kad būtent dabartinis šalies vadovas ne tik šitiek metų sėkmingai bendravo su Vakarais, bet ir nepasidavė Rytams.

Dabartinėje situacijoje, kai nusitaikyta į šalies ekonomiką, kai tokiais būdais bandoma pakirsti valstybės pamatus, jam nebelieka kitos išeities, kaip suartėti su Rusija. Nei jis, nei Baltarusijos gyventojai to nenori, tačiau vis naujas sankcijas skelbiantys Vakarai ir aktyviai prie šios veiklos prisidedanti Lietuva - mums nebelieka kito pasirinkimo.

Opozicionieriai nesuvokia (arba nenori suvokti), kad pakeitus A.Lukašenką kitu, situacija nepasikeis.

Dabar Baltarusija yra smarkiai ekonomiškai priklausoma nuo Rusijos ir greitai šios priklausomybės nusikratyti nepavyks, o apie sankcijas kalbantys Vakarai dėl Baltarusijos į atvirą konfliktą su Rusija tikrai nesivels.

Taip, tiek ES, tiek JAV gali paskelbti naujas sankcijas, gali pagrasinti, tačiau nė viena iš jų nedrįs pulti Rusijos. Tad kartais keistai atrodo, kai su šia šalimi pakeltu tonu bando kalbėti jūsų nors ir išdidi, bet visgi labai maža šalis. Turbūt jūsų politikai galvoja, kad, ištikus bėdai, Vakarai jais pasirūpins, tačiau aš siūlau neturėti iliuzijų.

Grįžtant prie Baltarusijos, tenka pripažinti, kad vieni ir mes nelabai galime kažką priešpastatyti vykstantiems procesams. Stiprių nacionalinių politinių jėgų, galinčių pasipriešinti Rusijos įtakos augimui, mūsų šalyje nėra, tad ateities perspektyvos atrodo niūrokos.

- Pasiduodate?

- Realiai vertinu esamą situaciją. Apie sąjunginę Rusijos-Baltarusijos valstybę kalbama seniai, tačiau A.Lukašenka sėkmingai sugebėjo visus integracinius procesus vilkinti.

Planų būta įvairių, tačiau tai, kad net keletą metų niekaip nepavyksta suderinti mobiliojo ryšio „roamingo" klausimo, akivaizdžiai rodo, jog mūsų šalis neskuba į broliškos Rusijos glėbį. Galbūt kaimyninei šaliai tai nusibodo ir ji nusprendė viską pagreitinti. Turiu pripažinti, kad kol kas jai tas sekasi - dujas, naftą ir kitas naudingąsias iškasenas mes gauname iš Rusijos. Nėra ką slėpti - Baltarusijos atominė elektrinė (taip šalyje vadinama Astravo AE - aut. past.) taip pat pastatyta už rusiškus pinigus. Užsidarius Vakarams, pagrindine baltarusiškų prekių eksporto rinka tapo Rusija.

Pastaroji vis pasidžiaugia, kad finansiškai padeda broliškai Baltarusijai, tačiau pagalba yra labiau simboliška. Ji leidžia šalies ekonomikai galutinai nežlugti, bet apie augimą negali būti net kalbos.

Kodėl taip vyksta? Rusija suinteresuota nusilpusia, tačiau veikiančią pramonę išsaugojusia Baltarusija. Rusai puikiai supranta, kad jeigu mūsų šalies ekonomiką ištiks krachas, jai atiteks griuvėsiai, tad rūpinasi, kad taip nenutiktų, bet ne daugiau.

Kita vertus, šiandien Rusijai net nebūtina fiziškai prisijungti Baltarusijos, nes, kaip minėjau, ji yra nuo jos priklausoma ekonomiškai. Be to, abejoju, ar išviso reikalinga fizinė integracija. Greičiausiai, aptarus opiausius klausimus, būtų sukurta kokia nors bendra mokestinė sistema, suderinti pasienio ar finansiniai klausimai ir tuo viskas pasibaigtų.

Aišku, tam irgi reikia laiko, tad vilties dar yra. Net ir dabartinėje situacijoje per metus ar dvejus integracinių procesų tikrai nepavyks užbaigti, dabar yra tas metas, kurį galima išnaudoti permainoms.

- Kokią matote savo šalies ateitį?

- Prognozės - nepalankus užsiėmimas, bet aš matyčiau dvi išeitis. Arba A.Lukašenka atsilaikys ir Vakarai prisipažins klydę, arba prezidentas apsispręs ir pradės švelninti savo vidaus politiką. Įmanomi abu variantai, tačiau antrasis, sakyčiau, yra realesnis.

Pirmas žingsnis į kompromisų paiešką galėtų būti politinių Baltarusijos kalinių, tarp kurių šiuo metu esu ir aš, amnestavimas. Galbūt ne visų iš karto, tačiau tai būtų signalas, kad šalis pasuko permainų keliu ir valdžia linksta į diskusiją. Be to, paleidęs protestų dalyvius ir opozicijos atstovus, prezidentas turėtų naują argumentą deryboms su Vakarais dėl sankcijų peržiūrėjimo. Nebūtinai turėtų būti atšauktos visos, tačiau, tarkim, galėtų būti atnaujintas trąšų eksportas ar vėl leista bendradarbiauti su krovininių automobilių gamintojais.

Jeigu taip nutiktų ir sankcijos būtų peržiūrėtos, Baltarusija galėtų perskirstyti savo eksportą, kas leistų sumažinti ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Kaip minėjau, visiškai nuo šios šalies atsiriboti nepavyks, tačiau tokie žingsniai leistų mūsų šaliai sustiprėti.

Sumažėjus priklausomybei, Baltarusija toliau galėtų sėkmingai žaisti „integracinius žaidimus", tuo metu išlikdama savarankiška, nepriklausoma valstybe bent jau iki dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino kadencijos pabaigos.

Manau, tai būtų naudinga ne tik mums, bet ir Vakarams, tačiau nesiimu prognozuoti, ar jie tai suvoks. Belieka tikėtis ir laukti, nes neabejoju, kad mūsų šalies ateitį apspręs ne politiniai, o būtent ekonominiai aspektai. Tai yra, išsaugoję šalies ekonomiką, mes išsaugosime ir pačią šalį, tačiau vieniems baltarusiams to padaryti tikrai nepavyks.

 

 

Skaitykite interviu pirmąją dalį: Išskirtinis R. Pratasevičiaus interviu „Vakaro žinioms": Lietuva stumia Baltarusiją į Rusijos glėbį.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (118)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATAISOS: Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė skubos tvarka teikiamoms Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisoms, tai leis VERT paskirstyti išaugusią elektros kainą vartotojams iki 2027 m. pabaigos, ją pakeliant tik iki 20 proc.
  • PABRANGO: Naftos kaina pabrango iki 85 USD, o iki metų pabaigos gali pasiekti ir 100 USD ribą.
  • LEIDIMAS: Penktadienį Italijoje įsigalioja naujos kovos su COVID-19 priemonės – nuo šiol kiekvienas darbuotojas privalo turėti vadinamąjį „žaliąjį leidimą“, rodantį, kad asmuo yra pilnai paskiepytas, pasveikęs arba jo COVID-19 testas yra neigiamas.
  • PREKĖS: „Baltosios bangos“ – skaidraus verslo iniciatyvos šį pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, beveik 20 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad pandeminiu metu jiems dažniau nei įprasta teko pirkti prekių nelegaliai.
  • TESTAI: Prancūzijoje dėl koronaviruso norintys pasitikrinti nepasiskiepiję žmonės nuo penktadienio turės mokėti už testus savo pačių lėšomis, nebent jie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
  • RINKIMAI: Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje vykusiuose rinkimuose Lietuva išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui.
  • NAUJIENA: Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo naujo vaisto nuo koronaviruso vertinimo procesą.
  • BAUDA: Televizijos ir interneto paslaugų teikėjui „Cgates“ skirta 215.000 Eur bauda.
  • SANDORIAI: Per tris šių metų ketvirčius valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas sudarė 411 sandorių už 44,38 mln. eurų.
  • AKCIZAS: Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje taikomas akcizas dyzelinui yra ženkliai mažesnis nei benzinui, be to, vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o tai esą skatina gyventojus pirkti taršius automobilius.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar mažo kiekio narkotinių medž. dekriminalizavimas yra žingsnis iki narkotinių medž. legalizavimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Planuojama įvesti iš darbuotojų lėšų apmokamą testavimą. Kaip planuojate elgtis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+2 +9 C

 

+1 +4 C

+8 +12 C

+5 +10 C

 

+4 +8 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s