Dar šį pavasarį tikimasi Seimo interneto svetainėje įdiegti neuroninio balso šnekos sintezavimo paslaugą ir tokiu būdu įgarsinti svetainėje publikuojamus pranešimus, informuoja Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas.
1 nuotr.
Pranešimų įgarsinimas būtų ne tik patrauklus norintiems klausyti, o ne skaityti informaciją, bet ir sudarytų galimybę žmonėms su regėjimo negalia sekti šalies politinį gyvenimą ir jame dalyvauti, iš pirmųjų šaltinių sužinoti jiems aktualią informaciją. Ši Seimo kanceliarijos iniciatyva prisidėtų prie lygių galimybių plėtros ir mažintų žmonių su negalia skaitmeninę atskirtį.
Neuroninio balso sintezatoriaus technologiją sukūrė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Seimo kanceliarija, bendradarbiaudama su universitetu, ketina įsidiegti ne tik šnekos sintezavimo paslaugą, bet ir savo veikloje panaudoti universiteto mokslininkų ir tyrėjų sukurtą įrankį – įrašų perrašymą į tekstinį dokumentą ta pačia kalba, t. y. garso įrašų transkribavimą. Šis inovatyvus įrankis yra sukurtas vykdant projektą „Semantika-2“ (www.semantika.lt). Projekte sukurti sprendimai yra atvirojo kodo ir nemokami, juos gali išbandyti ir savo poreikiams naudoti visi, kam tokios paslaugos aktualios. Toks technologinis sprendimas galėtų supaprastinti Seimo posėdžių, komitetų posėdžių stenografavimo darbus, pagreitinti vaizdo įrašų titravimą ir pan.
Seimo pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo teigimu, Seimas, panaudodamas Lietuvos mokslininkų darbo rezultatus, sudarys galimybę žmonėms dalyvauti viešajame valdyme. „Turime išnaudoti visas galimybes, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių ne tik žinotų apie parlamento veiklą, bet ir galėtų įsitraukti į teisėkūros procesus, todėl informacijos prieinamumas ir atvirumas – svarbiausi mūsų tikslai, kuriuos dabar galime įgyvendinti pasitelkdami vis augančias ir tobulėjančias technologijas“, – sako jis.
„Seimo veiklos procesų modernizavimas panaudojant projekto rezultatus rodo, kad ir šiuo atveju valstybės poreikiai buvo tinkamai planuojami. Be to, tai labai svarbus pavyzdys, kad nekomercinės lietuvių kalbos technologijų atveju, jei valstybė pati nepasirūpins valstybine kalba, pagalbos ir tinkamų bei kokybiškų sprendimų iš kitų nesulauksime, o tai apsunkintų su kalbos technologijomis susijusių viešojo sektoriaus procesų modernizavimą“, – sako VDU Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius.
Kaip praneša Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas, šiuo metu Seimo kanceliarijos specialistai jau pradėjo abiejų įrankių bandymus. Tikimasi, kad pavasario sesijoje bus pradėti įgyvendinti modernūs ir Seimo atvirumą visuomenei dar labiau padidinsiantys sprendimai.
