respublika.lt

Buvęs Teisingumo ministerijos klerkas bėga nuo teisingumonuotraukos (0)

2011 rugsėjo 24 12:22:45
Gvidas KARČINSKAS, zinios@vakarozinios.lt

Dėl sistemingų Lietuvos žiniasklaidą šmeižiančių teiginių į teismą paduotas Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius jau antrą kartą neatvyksta į teismo posėdį, slepiasi Vidurinėje Azijoje, kur skaito paskaitas, kaip valdžiai pažaboti žiniasklaidą.

×
nuotr. 4 nuotr.
Kaip pavadinti patį Lietuvos žurnalistų vaduką Dainių Radzevičių, kuris savo pavaldinius, Lietuvos žurnalistus, viešai vadina parsidavėliais? Ko gero, tiktų... Suteneris?!

Teismo pabūgo

Prieš kelis mėnesius teismui buvo apskųstas Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas D.Radzevičius dėl tendencingai skleidžiamos informacijos apie Lietuvos žiniasklaidą. Remdamasis norvegiškos žiniasklaidos (besigviešiančios Lietuvos spaudos rinkos) paviešintais JAV ambasados teiginiais, D.Radzevičius išvadino lietuvišką žiniasklaidą parsidavėle, neva prostitute. Už tai iš D.Radzevičiaus prašoma priteisti milijoną litų ir pritaikyti jam baudžiamąją atsakomybę už sąmoningą šmeižtą. Beje, D.Radzevičius šmeižia lietuvišką spaudą jau nuo seno. Ypač mėgsta postringauti per neaišku kieno užsakytas „senuko“ radijo laidas.

„Dar iki bylos nagrinėjimo galiu aiškiai deklaruoti, kad tikiu ir pasitikiu Lietuvos teisine sistema, todėl sąžiningai dalyvausiu teisminiame procese“, - visus naivuolius ragino atvykti į teismą jo palikyti D.Radzevičius.

O pats ramia sąžine nusiplovė į šiltus kraštus. Pasišildyti rankelių. Rugsėjo 19-ąją jis nesiteikė pasirodyti teisme jau antrą kartą, o jo advokatas Kęstutis Švirinas pareiškė, kad jo klientas išvykęs į kelionę.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, perskaičiusi jai įteiktą raštą, nusistebėjo, jog D.Radzevičius dar anksčiau teismui yra pareiškęs, kad gali procese dalyvauti bet kurią savaitės dieną, išskyrus ketvirtadienius ir penktadienius, tačiau netikėtai dingo... pirmadienį! Matyt, apsiskaičiavo. Ne pinigai gi.

K.Švirinas tikino, kad jo klientas išvyko teismo dienos rytą, todėl dėl „objektyvių priežasčių“ teisme dalyvauti negalėjo. Pats advokatas užtikrino, jog yra samdomas ne LŽS, o D.Radzevičiaus. Bet kas konkrečiai moka, nedetalizavo. Teismo posėdis dėl D.Radzevičiaus dingimo nukeltas į rugsėjo 26-ąją.

Kur dingo - nežinia

Deja, kodėl vengia teisingumo net bėgdamas į Vidurinę Aziją, taip ir nepavyko sužinoti nei iš paties D.Radzevičiaus, nei iš jo kolegų. Vieno LŽS skyrių pirmininkė Aurelija Arlauskienė teigė, kad jis dalyvauja tęstiniame projekte, bet kur tiksliai, pasakyti negalėjo.

Pats D.Radzevičius lyg mažvaikis neišdavė, nei kurioje pasaulio vietoje jis yra, nei kokiu tikslu ir už kieno pinigus.

„Esu kelionėje į vieną Vidurio Azijos šalį, į svarbią konferenciją. Bet kol bus nagrinėjami skundai prieš mane, neduosiu papildomų komentarų“, - kodėl nusprendė bėgti, taip ir nepaaiškino D.Radzevičius. Vis dėlto vėliau savo bloge pripažino, kad vieši Turkmėnijoje ir Moldovoje, nes niekaip negalėjo atsisakyti konferencijos organizatorių nupirktų bilietų.

Galų gale paaiškėjo, kad jis apskritai iki spalio 21-osios yra išėjęs tėvystės atostogų. Lietuvos mokesčių mokėtojai jam moka už tai, kad prižiūri vaiką. D.Radzevičiui tėvystės atostogų metu išrūkus į Vidurinę Aziją visuomenė gali susidaryti įspūdį, kad ponaitis jau ir ten turi vaikų.

Mokyta, kaip nutildyti žiniasklaidą

Į Turkmėniją nuo teisingumo pabėgęs D.Radzevičius esą dalyvavo konferencijoje. Paaiškėjo, jog ten buvo skaitomos paskaitos Turkmėnijos valdžios institucijų spaudos cenzoriams, t. y. „spaudos sekretoriams ir tarnybų darbuotojams“. Per tris dienas trukusį mokymą, kaip išsisukti nuo žiniasklaidos, vyko 18 paskaitų bei užsiėmimų. Deja, D.Radzevičius, kaip ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos „ekspertas“ Andrejus Richteris, per tris dienas sugebėjo paskaityti vos po vieną paskaitėlę. Kitus 16 „užsiėmimų“ organizavo mįslinga ekspertė iš Ukrainos Zoja Kazanži.

Vienintelė D.Radzevičiaus paskaita vadinosi „Spaudos tarnybų ir žiniasklaidos atstovų bendradarbiavimas“, arba perfrazavus į žmonių kalbą, „kaip išvengti žiniasklaidos smalsumo“.

Tuo tarpu skelbta, kad konferencijos lektorių tikslas - pasidalyti demokratine patirtimi, nors renginys vyko valstybėje, kurioje nė kvapo demokratijos. Nieko keisto, kad baigiamąjį konferencijos žodį tarė ESBO centro Ašchabade Karinio-politinio skyriaus viršininkas Andrejus Muntianas.

Atsitvėrusi nuo demokratijos valstybė

Turkmėnija - 5 mln. gyventojų prezidentinė respublika, kurioje klesti absoliutus prezidento Gurbangulio Berdimuhamedovo valdymas, politinė sistema oficialiai - vienpartinė. Ši Vidurinės Azijos valstybė taip pat neiškopia iš 10 labiausiai spaudą cenzūruojančių, taip pat labiausiai korumpuotų bei nedemokratiškų pasaulio šalių sąrašo.

Beje, prieš G.Berdimuhamedovą Turkmėniją iki mirties 2006-ųjų gruodį valdęs Saparmuradas Nijazovas, arba Serdaras Saparmuratas Turkmėnbašis Didysis, pasaulį stebino kovodamas su Vakarais. 15 metų, iki pat mirties, Turkmėniją valdęs prezidentas uždarė operos ir baleto teatrą, savo vardu - Turkmenbašiu - pervadino ne tik vieną iš miestų, bet ir sausio mėnesį, o balandžiui davė savo motinos vardą. Savaitės dienos jo nurodymu pervardytos į “svarbiausią dieną”, “jaunatvišką dieną”, “tinkamą dieną” ir t. t. “Ruhnamos” garbei šeštadienis tapo “dvasingumo diena”. Jis sugalvojo “kvapiojo meliono” šventę bei įsakė visiems joje privalomai dalyvauti. Jis nusprendė Karakumų dykumoje, kur vidutinė temperatūra - 40 laipsnių karščio, pastatyti zoologijos sodą ir atvežti pingvinų, taip pat apsodinti dykumą mišku, netgi pastatyti rūmus iš ledo.


Kaip jis visur suspėja?

Egzotiškose šalyse apsilankyti už svetimus pinigus D.Radzevičius jau yra pratęs. 2008-aisiais jis ir kažkodėl dar du viešųjų ryšių kompanijų vadovai - Artūras Jonkus ir Kristinas Taukačikas už beveik 130 tūkst. litų skaitė paskaitas apie nepriklausomą žiniasklaidą Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos žurnalistams. Manoma, kad vizitas į Turkmėniją - tęstinis projektas.

Devyndarbis D.Radzevičius pats deklaruoja, jog vienu metu yra LATGA-A, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, LRT tarybos narys, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos bei LŽS pirmininkas, netgi mokė klerkus, kaip vengti žiniasklaidos, dirbdamas Teisingumo ministerijos Mokymo centro lektoriumi (už tai gavo apie 25 tūkst. litų). Jis taip pat už europinius pinigus pliekė lietuvišką žiniasklaidą laidoje „Žiniasklaidos anatomija“. Kai kuriuos postus jis turi formaliai, tačiau, kaip pats teigė, vien kaip LŽS pirmininkas gauna mažiausiai 6 tūkst. litų.

Nors viešai skelbiasi turintis didelę patirtį žurnalistikoje, Lietuvoje niekas jo nė vieno įsimintino D.Radzevičiaus straipsnio neprisimena. Apskritai neaišku, kas jam suteikė ir “eksperto” titulą? Gal labiau tiktų tituluotis vyriausiuoju suteneriu, nes vadovauja Lietuvos žurnalistams, kuriuos pats vadina parsidavėliais, neva prostitutėmis?..

Parceliuoja LŽS turtą

D.Radzevičiaus potraukį prie pinigų neblogai liudija ir kitas dalykas.

Prieš 15 metų Vyriausybė LŽS dovanojo pastatą pačioje sostinės širdyje, Vilniaus g. 35. Po kelerių metų, 1997-aisiais, LŽS ir verslininkas Juozapas Budrikis įkūrė UAB „Juozapas pas žurnalistus“. Žurnalistų sąjunga įdėjo savo įstatinio kapitalo dalį - beveik visą 2000 kvadratinių metrų pastatą, savo reikmėms pasiliko tik apie 190 kv. metrų patalpas. Kontrolinis 57 proc. įmonės akcijų paketas atiteko J.Budrikiui.

Nors patalpos ilgą laiką nuomotos, ir už tai LŽS gavo lėšų (jas leido pirmininko komandiruotėms ir rekordinio dydžio pirmininko atlyginimui), pastaruoju metu jos stovi tuščios, bet pati LŽS kažkodėl nuomojasi patalpas iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), kurios tarybos pirmininkas šiuo metu yra pats D.Radzevičius. Galų gale šiemet J.Budrikis pasiūlė LŽS pastatą parduoti už 13,6 mln. litų. Iš tos sumos LŽS esą gautų 5,7 mln. litų. LŽS taryba su D.Radzevičiumi priešaky vienbalsiai pritarė pardavimui, esą susidarė milžiniškos skolos ne tik už šilumą, elektrą, bet įsiskolinta ir D.Radzevičiui - jam pusmetį nemokėtas atlyginimas.

Siekia savų interesų

Visgi viena tarybos narė, buvusi D.Radzevičiaus pavaduotoja Erika Straigytė buvo prieš parceliavimą.

„Čia mūsų vienintelis turtas, todėl jokiu būdu negalime jo prarasti. O kad mes nesame tame pastate - jau pirmininko pasirinkimo reikalas. Sprendimas tiek pat logiškas, kaip kad jūs turėtumėte butą, bet jame negyventumėte, o nuomotumėtės būstą kur nors kitur“, - stebėjosi E.Straigytė.

Anot jos, net ir po sprendimo parduoti vienintelį LŽS turtą ji bandė gelbėti jį siūlydama numatyti, kad gauti pinigai bus investuoti perkant mažesnes patalpas.

„Man buvo atsakyta, kad klausimas bus įtrauktas vėliau. Bet to iki šiol nėra padaryta. Su ūkiniais reikalais pirmininkui yra labai prastai. D.Radzevičius siekia savo interesų“, - „Vakaro žinioms“ teigė E.Straigytė.

LŽS vyriausioji buhalterė Lina Mykolaitienė tvirtino, jog nuspręsta pardavus pastatą pinigus investuoti į kokius nors vertybinius popierius, bet ne į naujus pastatus. O patalpas LŽS toliau nuomotųsi. Bet nei kokios skolos spaudžia LŽS pečius ir kiek sąjunga skolinga D.Radzevičiui, nei kiek išleidžiama nuomai iš LRT bei tuščio pastato išlaikymui, nenorėjo atskleisti.

„Tai reikia derinti su pirmininku. Nė viena organizacija be vadovo sprendimo tokių duomenų neteikia, tad nepykite, nesakysiu“, - vykdė D.Radzevičiaus nurodymą ji.

GYNYBA

Dainių Radzevičių ginantis advokatas Kęstutis Švirinas yra pagarsėjęs daugybėje kontroversiškų bylų, kuriose atstovavo būtent užsienio kapitalo įmonėms. Net jo kontora „NORDIA BAUBLYS & Partners“ internete prisistato ne lietuvių, o anglų kalba.

K.Švirinas atstovavo liūdnai Lietuvoje pagarsėjusiai rusų kapitalo bendrovei „Dujotekana“, kai buvo bandoma kvestionuoti Kainų komisijos sprendimus nustatyti dujų kainų lubas, taip apribojant šimtus milijonų uždirbančios bendrovės pelno maržą bent iki 8 proc.

K.Švirinas gynė nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą, kai šiam buvo inicijuotas apkaltos procesas dėl jį neaiškiais pinigais rėmusiam Rusijos magnatui Jurijui Borisovui suteiktos Lietuvos pilietybės, dėl to, jog informavo J.Borisovą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Tuomet K.Švirinas su kolegomis išgarsėjo teismuose savo įspūdingais sofizmais.

K.Švirinas atstovavo ir vokiečių bankui „Dresdner Bank“ bei įmonei „Duke Investment“, kai ši pareiškė banko pretenzijas į Kaliningrado srities nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Advokatas Marius Liatukas, taip pat prisidėjęs prie D.Radzevičiaus gynybos, dirbantis toje pačioje užsienio kapitalą ginančioje advokatų kontoroje „NORDIA BAUBLYS & Partners“, asmeniškai bent jau viešai niekuo nespėjo pasižymėti.

Ką manote apie LŽS vaduką D.Radzevičių, kuris atvirai propaguoja užsienio valdomą žiniasklaidą ir šmeižia lietuvių žurnalistus?


Valdas VASILIAUSKAS - „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius:

Žmogus nėra dirbęs žurnalistu, savo karjerą pradėjo kaip valdininkas ir yra valdžią nuo jaunystės aptarnaujantis asmuo. Tai jau nesuderinama su žurnalisto profesija, o įpročių atsikratyti sunku. Gaila, kad LŽS pirmininku tapo portfelių nešiotojas. Bet toje sąjungoje net nėra atstovų iš lietuviškų nacionalinių dienraščių. D.Radzevičius atstovauja valdžios požiūriui į žiniasklaidą, palaikydamas ir žlugdančią mokesčių politiką.

Rūta JANUTIENĖ - spaudos ir televizijos žurnalistė:

Jis viską interpretuoja kaip jam naudinga. Tai apgailėtina, sveikinu Vitą Tomkų, kuris nenuleidžia rankų ir duoda jam atgal. O kad Radzevičius nepasirodė teismo posėdyje, nenuostabu. Jis yra bailys ir visą laiką toks buvo.

Vladas VERTELIS - “Šiaulių krašto” vyriausiasis redaktorius:

Keista, kaip žurnalistų profesinei organizacijai vadovauja buvęs ministerijos valdininkas, viešųjų ryšių specialistas, tai yra žmogus, nedirbęs profesionalaus žurnalisto darbo. Galbūt dėl šios priežasties žurnalistų sąjunga vienija tik nedidelę grupelę žurnalistinį darbą dirbančių žmonių, nes profesionalūs žurnalistai vengia šito sambūrio.

Keistas ir LŽS pirmininko nepasitikėjimas Lietuvos dienraščiais, stebina jo bandymai spaudos žiniasklaidą supriešinti su internetine žiniasklaida, bandant įkalti visiems į galvas, kad laikraščiai - miršta, o internetinė žiniasklaida būtent yra ta tikroji, švarioji, skaidrioji žiniasklaida. Tokie pirmininko pareiškimai internetinėje erdvėje tai priešpriešai kaip tik labiausiai ir pasitarnauja.

Rūta SKATIKAITĖ - „Lietuvos žinių“ žurnalistė:

Radzevičiui visų pirma reikėtų paviešinti informaciją kolegoms ir visuomenei apie savo viešuosius ir privačius interesus. Vaizduodamas aktyviai kovojantis už skaidrumą žiniasklaidoje, jis kažkodėl pamiršta įvertinti savo, kaip žurnalisto, etiką. O kuo jis pasižymėjęs kaip žurnalistas? Man jis - tik viešųjų ryšių specialistas, todėl ir jo nuomonė apie žurnalistiką man neįdomi.

Olava STRIKULIENĖ - „Respublikos“ žurnalistė:

Žurnalistams reiktų spręsti, ar jiems patinka, kai vadovauja užsieniečių „klapčiukas“. Keista, kad pats Dainius to nejaučia, kad tampa juokingas - tegu pasižiūri į veidrodį ir nusistato, kas jis toks: lietuvis ar švedas.

Gedvydas VAINAUSKAS - "Lietuvos ryto" vyriausiasis redaktorius:

Gaila, kad kai kas gandus pasigauna ir pradeda politikuoti. Taip elgtis ypač linkę tie, kurie nemėgsta žiniasklaidos. Todėl, mano nuomone, į tokius reiškinius net neverta kreipti dėmesio.

Algirdas KUMŽA - „Lietuvos ryto“ akcininkas:

Kas toks? Tokio nepažįstu.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • STIPRINS BENDRADARBIAVIMĄ: Europos Sąjunga (ES) ir NATO nori plėsti jau praėjusiais metais „neregėtą lygį“ pasiekusį bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip kibernetinė grėsmė, klimato kaita bei migracijos klausimai.
  • PARAMA VERSLUI: ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino dar 2,6 mln. eurų dydžio paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
  • ATVYKS: kitą savaitę darbo vizito į Vilnių atvyksta Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
  • NELAIMĖ: ketvirtadienio vakarą Šalčininkuose, namuose, sprogdindamas petardą, buvo sužalotas jaunuolis.
  • GAISRAS: ketvirtadienio vakarą Vilniuje, daugiabutyje, kilęs gaisras pareikalavo moters gyvybės.
  • SUTEIKĖ TEISĘ: teisė gyventi Didžiojoje Britanijoje suteikta 97 proc. ES piliečių

  • IŠSIVERŽĖ UGNIKALNIS: ketvirtadienį Indonezijos Šiaurės Sumatros provincijoje esantis Sinabungo ugnikalnis išmetė pelenų stulpą į maždaug 1,5 kilometro aukštį.
  • PIRMOJI: Kaune įvykdyta pirmoji žmogžudystė šiais metais - sulaikytas 34 metų vyras, sunkiai apgirtęs, nužudęs 63 metų senolį.
  • DEGĖ KRANAS: šiandien paryčiui Klaipėdoje ugniagesiai skubėjo gesinti neįprastą gaisrą - apie 3.50 val. gautas pranešimas, kad pačiame miesto centre, Priešpilnio gatvėje, dega bokštinio krano kabina.
  • INDONEZIJA: Trys žmonės žuvo, o dar penki laikomi dingusiais, kai purvo nuošliauža užgriuvo darbininkus nelegalioje aukso gavybos vietoje Indonezijoje, Centrinio Sulavesio provincijoje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar Lietuva turėtų įsigyti rusišką „Sputnik V” vakciną?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau skiepijotės nuo COVID-19?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +4 C

 +1 +2 C

 

 -1 +1 C

+4 +6 C

 +4 +6 C

 

   +5 +8 C  

0-5 m/s

  0-5 m/s

 

0-4 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2225 PLN - 4.5122
RUB - 90.3519 CHF - 1.1076
GBP - 0.8641 NOK - 10.2275

Nuorodos