Atliekos miestuose - tiksinti bomba

Ne pirma nelaimė

„Vakaro žinios" primena, kad naktį iš balandžio 26-osios į 27-ąją Vilniuje, Jočionių gatvėje, didelėje „Energesman" atliekų tvarkymo gamykloje kilęs didžiulis gaisras - ne pirmoji tokio pobūdžio katastrofa didmiesčiuose per pastaruosius kelerius metus.

2019-aisiais Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika", kilusį gaisrą pavyko užgesinti tik po 10 dienų. Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad pagal taršos leidimą įmonei buvo leidžiama vienu metu įmonės patalpose laikyti ne daugiau kaip 1920 tonų naudotų padangų. Tuo metu įmonė gaisro dieną patalpose buvo sukaupusi daugiau nei du kartus naudotų padangų, t.y. virš 5000 tonų naudotų padangų. Per gaisrą sudegė virš 2000 tonų padangų.

2022 m. rugpjūtį Kaune, bendrovės „Žalvaris" antrinių atliekų rūšiavimo patalpose, kilusio gaisro metu sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko.

Šiemet gegužės 8-osios vakarą gaisras kilo Kauno kogeneracinėje jėgainėje. Į ją po rūšiavimo atgabenamos perdirbti nebetinkamos atliekos. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo nuo ličio baterijų. Aplinkybės tikslinamos. Gaisras likviduotas ketvirtadienį prieš vidurnaktį.

Neaišku, kodėl

Gaisro „Energesman" gamykloje priežastis vis dar neaiški.

„Kol kas neturime duomenų, kad gaisro priežastis buvo atliekų rūšiavimo klaidos. Sudegė gamykla, kurioje buvo išrūšiuojamas didelis kiekis mišrių komunalinių atliekų, todėl būtent dabar ypatingai svarbu kad gyventojai kuo atsakingiau rūšiuotų atliekas mažinant mišrių atliekų srautą - tai svarbu tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu, tiek rizikų mažinimo požiūriu", - pareiškė aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Beje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla teigia, kad prokuratūroje sudaryta darbo grupė, tirsianti pastaruoju metu Lietuvoje įsiplieskusius gaisrus, susijusius su atliekų perdirbimo sektoriumi. Paklaustas, ar teisėsauga kelia versiją, kad pastaruoju metu įsiplieskę dideli gaisrai gali būti sukelti tyčia, R.Požėla tvirtino, kad atsakymą turėtų pateikti tyrėjai.

Pažeidimų nenustatė

Gamyklos operatorė bendrovė „Energesman" turėjo leidimą vienu metu laikyti 24 tūkst. tonų atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros direktorės Mildos Račienės teigimu, gaisro metu įmonėje buvo 15 tūkst. 165 tonos atliekų. Milžiniškas kiekis, tačiau normos nebuvo viršytos. O Aplinkos apsaugos departamentas į „Vakaro žinių" užklausą atsakė lakoniškai.

„Įmonei suteikta teisė atliekas laikyti ne tik vidaus patalpose, bet ir lauko teritorijoje. Šiuo metu yra atliekamas neplaninis įmonės patikrinimas dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi. Informaciją apie patikrinimo rezultatus galėsime pateikti tik baigę patikrinimą", - „Vakaro žinias" informavo Aplinkos apsaugos departamentas.

Įtaria tyčinį padegimą

„Energesman" vadovas Algirdas Blazgys „Vakaro žinioms" sakė, kad kol kas nėra net preliminarių priežasčių, kodėl kilo gaisras. Tačiau esą pareigūnai linksta link versijos, kad gaisrą sukėlė neatsakingų gyventojų tarp atliekų įmestos baterijos, nuo kurių ir galėjo įsiplieksti ugnis. Pats A.Blazgys neatmeta, kad gaisras buvo tyčinis.

„Nes labai sunku patikėti, kad baterijos sukeltų tiesioginį sprogimą. Tam reikėjo mechaninio pažeidimo, o jis nelabai įmanomas, nes parą iki gaisro atliekos nebuvo rūšiuojamos, gamykla neveikė ir niekas judinama nebuvo", - kalbėjo įmonės vadovas.

Neginčija, kad šiukšlių prikaupė daug

Sprendžiant iš nuotraukų, įmonės teritorijoje lauke kelios tonos šiukšlių gulėjo ne vieną mėnesį, tad gal gamykla prisiima tiek šiukšlių, kad net nesugeba visų sutvarkyti? A.Blazgys tai neigia.

„Gamykla pajėgi perdirbti 277 tūkst. tonų per metus, o realiai gauname 220 tūkst. tonų. Perdirbimui resursų dar turime. Tie visi susikaupę kiekiai atsirado dėl to, kad baigėsi šildymo sezonas, šilumos gamintojui, („Ignitis grupės" valdomai kogeneracinei elektrinei) atliekų beveik nebereikia. Sistema veikia taip, kad mūsų gamykla konvejeriu yra sujungta su kogeneracine elektrine: atliekas perrūšiuojame ir visos konvejeriu iškeliauja tiesiai į ją. Nesiginčijame, kad tų atliekų yra daug ir jos labai netvarkingai supiltos, tačiau iš dalies todėl, kad dalį reikėjo išvežti iš patalpų: jog ugniagesiai prieitų prie gaisravietės", - tikino A.Blazgys.

Gamyklai Gariūnuose - ne vieta

Buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė „Vakaro žinioms" sako, kad leidžiant kaupti atliekas pačiuose didmiesčiuose, tegul ir jų pakraščiuose, daroma didžiulė klaida. O „Energesman" situacija dar blogesnė tuo, kad atliekų tvarkymo gamykla veikia vos už 1,4 km nuo upės ir už 3 km nuo vandenvietės.

„Kai prieš ką nors statant daromas poveikio aplinkai vertinimas, tokius dalykus, tokias rizikas tikrai reikia įvertinti. Nes kilus gaisrui jį gesinti reikia kitaip - saugant gruntą, kad nebūtų nutekėjimo į upę ar vandenvietę. Gesinimo darbai tada yra apsunkinti.

Visoje Europoje dabar yra didžiulė problema, kad į nerūšiuotas atliekas patenka akumuliatoriai, elektroninės cigaretės ir panašiai, nuo jų užsidega net šiukšles vežančios mašinos.

Lietuvoje didelė problema yra ir ta, kad kai kurios įmonės prisiima daugiau atliekų nei leidžiama. Aišku, tai nesukelia gaisro, tačiau kilus gaisrui jo mastas būna daug didesnis", - teigė O.Vėbrienė.

Padidinta rizika

Pasak jos, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse atliekų tvarkymo gamyklos veikia didmiesčiuose.

„Savaime tai nėra blogai, nes tada ir miestas aprūpinamas energija. Tačiau viskas priklauso, kiek tu investuoji į aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, į filtrus, kad nebūtų skleidžiama smarvė, kad šiukšlės būtų dažniau išvežamos ir nekaupiamos. Tokia gamykla mieste - padidinta rizika, tačiau kol tu ją valdai - viskas tvarkoje. Tačiau matome, kad kad pas mus rizika ne visada suvaldoma.

Gariūnų atveju tai dar viskas laimingai baigėsi, tačiau man įstrigo ugniagesių komentarai, kad jie negalėjo pateikti į vidų gesinti gaisro, nes dar reikėjo stumdyti atliekas, buvusias lauke", - akcentavo O.Vėbrienė.

Komentuoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, buvęs aplinkos viceministras Linas JONAUSKAS:

„Aplinkos apsaugos komitete atlikome parlamentinę kontrolę dėl pastarojo gaisro. Iš Vilniaus atliekų tvarkymo centro, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, kuri išdavinėja leidimus, gavome patikinimą, kad per įvairius patikrinimus nebuvo nustatyta atliekų kiekio neatitikimų. Tačiau akcentuojama, kad reikia tobulinti atliekų gabenimo sistemą: jog matytųsi ne tik jų judėjimas, bet ir susikaupimas vienoje ar kitoje vietoje.

Nors šįkart pažeidimų nebuvo, tačiau kitais atvejais jie dažnai būna. Viena iš to priežasčių - trūksta aplinkosaugininkų, o dar ir esami dabar turi papildomas funkcijas, tokias, kaip stabdyti automobilius ir tikrinti jų taršumą. Nepaisant to, kad niekada taršos pažeidimai nenustatomi. Ir taip aplinkosaugininkai „nuimami" nuo svarbiausių funkcijų - tikrinti didelės rizikos objektus, tokius, kaip atliekų tvarkymo gamyklos. O jas reikia dažnai tikrinti, kad išvengtume nelaimių.

Aš būčiau linkęs, kad teisės aktai neleistų ateityje didelės rizikos objektams įsikurti miestų teritorijose arba teritorijose, esančiose netoli gyvenamųjų vietų. Nes nesvarbu, ar lemia tyčinės, ar netyčinės priežastys, tačiau atliekos turi savybę degti. Ir reikia siekti, kad nelaimės atveju poveikis žmonių sveikatai būtų mažesnis. Tačiau kadangi žinome, jog įstatymai atgal negalioja, jų pakeitimais neišspręsime jau stovinčių objektų rizikos. Vienintelis būdas užtikrinti didesnį saugumą - didesnė jų kontrolė.

Atliekas, kai yra pasibaigęs šildymo sezonas, reikia sandėliuoti, tačiau pageidautina, kad savivaldybės turėtų ir rezervines sandėliavimo vietas, kurios būtų toliau nuo gyvenamųjų vietų. Rezervinių vietų reikia ir tam, kad, atsitikus nelaimei, nesutriktų atliekų surinkimas ir miestai nevirstų šiukšlynais. Atliekas šalinti į sąvartyną būtų pats blogiausias variantas, deginti dėl deginimo irgi nėra gerai, nes iš atliekų deginimo šildymo sezono metu gaunama pigiausia energija. Ir taip elgiamasi visoje ES".