Žurnalistinis tyrimas: prie paskolų pratinama kaip prie kvaišalų

Nuo liepos smulkiuosius kreditus teikiančioms bendrovėms uždrausta klaidinti žmones siūlant „nemokamas“ paskolas, dovanas ir prizus. Tačiau „greitų pinigų“ reklama šią vasarą ypač suagresyvėjusi, o į šią rinką ateina nauja bendrovė, besisiūlanti atnešti pasiskolintus pinigus grynaisiais tiesiog į kliento namus.

Reklama atima protą

Lietuvos banko duomenimis, per 2012 m. greitųjų kreditų sutarčių padaugėjo kone dvigubai - nuo 366 iki 621 tūkst., o paimtų kreditų likutis pasiekė 862 mln. litų. Tačiau net 30 proc. greitųjų kreditų gavėjų pradelsti mokėjimai viršija 60 dienų. Iš didesnius nei 1 tūkst. litų kreditus paėmusių klientų 24 proc. neatsiskaitė su bendrove ilgiau kaip 60 dienų.

Akcijos „Atsisakyk greituko“ koordinatorė Aurelija Šataitė įsitikinusi, kad prie skolininkų skaičiaus augimo labiausiai prisideda agresyvi greitųjų kreditų reklama.

„Dažnoje reklamoje skelbiama, kad paskolos nemokamos arba labai pigios, bet žvaigždute pažymėti paaiškinimai reklamos apačioje pateikiami ne tik mikroskopinėmis raidėmis, bet ir žmonėms sunkiai suprantamais žodžiais, finansiniais terminais. Dėl to klientai nesuvokia, kokia iš tiesų yra paskolos kaina, kokią sumą jiems reikės grąžinti“, - sako A.Šataitė.

Jos įsitikinimu, būtina riboti ir greitųjų kreditų teikimo darbo laiką.

„Negali būti paskolos išduodamos visą parą. Patys kreditų davėjai aiškina, kad po 17 val. Lietuvos banko registrai, kur galima sužinoti apie skolininkus, tampa nebepasiekiami, tad jie ir norėdami ne visada gali patikrinti kliento mokumą“.

Gina naktines paskolas

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas įtikinėja, kad visą parą vartotojams pasiekiami lengvi pinigai yra tikras gėris. Mat yra daugybė žmonių, kurie dirba naktimis.

„Kada jiems pasiskolinti, jei dieną miega, o naktimis dirba? Jam gi dieną irgi reikia pailsėti. Nemanau, kad kažkas neetiško čia yra. Viskas reglamentuota įstatymais, tai nėra nelegali veikla“, - Lietuvos bankui pranešus apie ketinimus tramdyti smulkiųjų kreditų davėjus, „Respublikai“ aiškino L.Valickas.

Naktimis budi policininkai, ugniagesiai, apsaugos darbuotojai, medikai, kai kur naktines pamainas dirba siuvėjos, gamyklų darbininkai.

O gal čia turėta omenyje kazino darbuotojai, lošėjai, naktinių klubų lankytojai ir šiaip padauginę alkoholio, kurie apsižiūri, kad piniginė tuščia? Labai patogu - išsiuntei SMS ir jau po 15 minučių vėl esi turtingas. Bet iš ryto blaivia galva suvokęs, ką padarei, išsiųsti kitos SMS, kuria atsisakytum neapgalvotai paimto (ir paskubomis suteikto) kredito, galimybės nebeturi.

Laikas - skolininko draugas

Greitųjų kreditų išdavimą reglamentuojanti ES direktyva nurodo, kad paskolos prašytojo mokumas tikrinamas ir paskola išduodama „per protingą terminą“. Ne vienoje šalyje įstatymu ribojama kreditų teikimo sparta - negalima paskolos išduoti per 15 minučių. Sąskaita pasipildo tik po 24 valandų, ir žmogus turi laiko apsispręsti, pagalvoti.

Ir daugumos bankų internetinės bankininkystės sistemos nevykdo pavedimų, kuriuos klientai atlieka po banko darbo valandų - jie įvykdomi kitą darbo dieną. Niekas dėl to bankų nevanoja, o kai kas net ir dėkoja, pavyzdžiui, pakliuvusieji į telefoninių sukčių pinkles. Neturėdami grynaisiais didelių sumų neva į nelaimę patekusiems giminaičiams gelbėti, jie atskleidžia sukčiams savo el.bankininkystės kodus arba patys perveda pinigus į nurodytas sąskaitas. Laiku atsitokėjus, iš ryto dar galima pranešti bankui ir sustabdyti neplanuotą pavedimą.

Rekomendacijos - pro ausis

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka greitųjų kreditų reklamos suintensyvėjimą sieja su jos sugriežtinimų įsigaliojimu.

Be to, nuo liepos 1-osios greitųjų kreditų davėjams galioja ir Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai, numatantys, kad kredito bendrovės neturėtų vilioti paskolų gavėjų papildomomis dovanomis ir prizais, o kliento mėnesinė įmoka negali viršyti 40 proc. tvarių jo pajamų.

„Šios nuostatos bankams ir kredito unijoms galioja jau kelerius metus, o greitųjų paskolų bendrovėms jos tebuvo rekomendacinio pobūdžio, nes šių bendrovių veiklą prižiūrėjo ne Lietuvos bankas. Perėmę priežiūrą atlikome tyrimą ir pastebėjome, kad atsakingo skolinimo rekomendacijų laikosi tik kas dešimtas greitųjų kreditų davėjas“, - teigė V.Šapoka.

Įžvelgia panašumų su narkotikais

Tačiau ir sugriežtinus reikalavimus viena bendrovė internete dar reklamavo kreditus bedarbiams. Lietuvos bankui įspėjus, minėta svetainė dingo, dabar rengiamas kompleksinis tikrinimas, kaip laikomasi sugriežtintų reikalavimų. V.Šapoka žada, kad nuobaudų neišvengs „nemokamų“ kreditų teikėjai.

„Aišku, reikia vertinti individualiai, gali būti, kad siekiant pripratinti klientūrą iš tikro pirmas kreditas išduodamas nemokamai. Tačiau turint omenyje, kad daugiau nei trečdalis kreditų būna pratęsiami, tai tas pirmo nemokamo kredito suteikimas tampa labai palankus bendrovei, kuri tuos kreditus teikia. Čia tam tikrų panašumų galima įžvelgti net ir su narkotikų platinimo verslu“, - lygina V.Šapoka.

Jam keistai skamba bendrovių nusiskundimai, kad po 17 val. joms nepasiekiami Lietuvos banko duomenys apie skolininkus. Pasak V.Šapokos, pirma, ten kaupiami tik duomenys apie didesnius nei 1000 litų įsipareigojimus, o daugumos greitųjų kreditų sumos mažesnės, antra - privačios duomenų bazės apie skolininkus pasiekiamos visą parą.

„Gauti informaciją apie klientą visos galimybės yra, kitas dalykas, kiek atsakingai žiūrima - siekiama iš tiesų įsitikinti, ar žmogus nėra įsiskolinęs, ar norima tik tikėti tuo, ką sako pinigų prašantis klientas, - abejoja Lietuvos banko atstovas. - Pasitaiko atvejų, kai paskolos dalijamos net ir moksleiviams, neturintiems jokio savų pajamų šaltinio. Manau, čia tiesiog verslo etikos ir atsakomybės klausimas. O kadangi verslo savireguliacija, kokia buvo iki šiol, rezultatų neduoda, natūralu, kad reikia griežtinti reikalavimus įstatymo lygmeniu“.

V.Šapoka tikisi, kad Seimas dar šį rudenį patvirtins Lietuvos banko pasiūlytas gerokai griežtesnes greitųjų kreditų bendrovių veikimo sąlygas. Svarstoma į rengiamą Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų pasiūlymų paketą įtraukti ir draudimą skolinti naktimis.

Paskola - į namus?

Į Lietuvos greitųjų paskolų rinką įsiveržė naujas dalyvis „Provident Finansai“, priklausantis britų kapitalo finansų grupei „International Personal Finance“. Jo veiklą koordinuojanti Lenkijoje veikianti grupės įmonė „Provident Polska“ pristato visiškai naują finansinį produktą Lietuvos vartojimo paskolų rinkoje - „asmeninę paskolą grynaisiais pinigais, kurią suteikia kredito tarpininkas, apsilankęs kliento namuose“.

V.Šapoka, paklaustas, ar tai nereiškia, kad greitosios paskolos bus siūlomos net ir tiesioginės rinkodaros būdu, kaip kosmetika ar keptuvės, teigė, kad Lietuvos bankas nėra teisės aktų įgaliotas tikrinti verslo modelių ir iš anksto pasisakyti, ar veikla tinkama.

Pagal šiuo metu galiojančią Vartojimo kredito įstatymo redakciją asmenims, norintiems įsirašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, pakanka pateikti dokumentus.

„Naują rinkos dalyvį, kaip ir kitus, Lietuvos bankas atidžiai prižiūrės, kad jų veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, ypač kreipdamas dėmesį į tinkamą vartotojų mokumo vertinimo užtikrinimą“, - žada V.Šapoka.

Greitieji kreditai Europoje

• Airijoje draudžiama imti paskolą tam, kad grąžintum ankstesnę, pradelstą paskolą.

• Nyderlanduose prieš suteikiant kreditą apskaičiuojamos šeimos galimybės išgyventi ir grąžinti kreditą.

• Suomijoje draudžiama kreditus teikti naktį.

• Estijoje nustatytas palūkanų normos ribojimas, vartojimo kreditas gali būti laikomas „neatitinkantis geros moralės“, jei palūkanos tris kartus didesnės nei kredito įstaigų teikiamų vartojimo kreditų palūkanos.
• Vokietijoje labai didelės palūkanų normos gali būti pripažintos kaip nesąžininga komercinė veikla.Teismų praktika rodo, kad sandėris laikomas nesąžiningu, jei palūkanų normos daugiau nei 100 proc. didesnės, palyginti su vyraujančiomis rinkoje.

• Prancūzijoje draudžiama teikti paskolas, kurių palūkanos daugiau nei trečdaliu didesnės negu vidutinės kredito įstaigų taikomos palūkanos.

• Italijoje lupikavimas yra baudžiamasis nusikaltimas, o lupikavimas prasideda, jei palūkanų normos 50 proc. didesnės nei Italijos banko nustatyta vidutinė metinė norma.

• Čekijoje ir Slovėnijoje draudžiamos 2 kartus didesnės nei bankų palūkanų normos.