Žemės ūkyje - technikos ir technologijų kovos

Kokia technika, toks ir derlius

Kalbinti ekspertai sutaria, kad žemės ūkyje konkurencingumą jau kuris laikas lemia tik turima technika ir naudojamos technologijos. Visi sėja tas pačias sėklas, beria tas pačias trąšas, augina tuos pačius gyvulius, visiems taip pat šviečia saulė, lyja lietus ir „kanda“ tos pačios šalnos. Tad tai, ką uždirbsi ir kaip sugebėsi konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinėje rinkoje, didele dalimi sprendžia kaip ir su kuo dirbi.

„Kokia pridėtinė vertė bus sukuriama, labai priklauso nuo turimos technikos, svarbiausia, kad ji nestovėtų. Ūkininkai traktorius įdarbina taip, kad jie dirba dieną naktį, keliomis pamainomis ir praktiškai negęsta. Todėl stengiamės pirkti tikrai gerą, kokybišką techniką. Iš žemės ūkio technikos per darbymetį reikia „išsunkti“ viską, kad produkcija būtų pagaminta mažiausiomis sąnaudomis“, - aiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, pats prižiūrintis nemenką šeimos ūkį.

Nuolat augančius ūkininkų reikalavimus perkamai technikai jaučia ir technikos pardavėjai. „Kuo technika pažangesnė, tuo efektyviau bus patręšti laukai, sunaudota mažiau degalų, derlių galės nuimti mažiau žmonių. Ūkininkai dabar skaičiuoja kiekvieną centą ir, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, perka vis galingesnę, modernesnę ir, aišku, brangesnę techniką, nes tik ji padeda taupyti“, - sako vieno didžiausių žemės ūkio technikos pardavėjų „Biržų žemtiekimo“ direktorius Saulius Silickas.

Perkama galinga technika, didesnio darbinio pločio padargai, stambūs žemdirbiai šiandien dažniausiai dairosi daugiau kaip 200 arklio galių (AG) traktorių, tuo tarpu prieš 10-15 metų populiariausi buvo 150-200 AG traktoriai. Taip pat specialistai pastebi, kad ūkininkams svarbu, jog technika būtų patikimo gamintojo ir labiau perkama tokia, kur vien prekės ženklas yra tam tikra garantija, kad įpusėjus darbams jos nereikės taisyti - tai „Deutz-Fahr“ traktoriai, „Lely“ šienavimo technika, „Dieci“ žemės ūkio krautuvai bei kita žinoma technika.

Fermos - moderniausios Baltijos šalyse

Nuo žemdirbių ūkių modernizavime neatsilieka ir gyvulių augintojai bei pienininkai. „Kai 2009 metais pradėjome atstovauti pasauliniam koncernui GEA, gaminančiam technologijas gyvulininkystės sektoriui, tikrai nesitikėjome tokio didelio susidomėjimo, nes tai ne tik itin moderni, bet ir daug kainuojanti įranga. Tačiau dabar galime didžiuotis, kad prisidėjome prie moderniausių Baltijos valstybėse fermų įrengimo“, - sako S.Silickas.

Lietuvoje padedamos „Biržų žemtiekimo“ jau kelios fermos įsirengė itin modernias melžimo aikšteles, kur žmogus tik paruošia karves melžimui, o visas kitas darbas atliekamas automatizuotai. GEA pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje pagamino melžimo robotus, kur karvė automatiškai ne tik pamelžiama, bet ir suvilgomi jos speniai, o aparatas automatiškai pats dezinfekuojasi, kad būtų užkertamas kelias mastito sukėlėjams plisti bandoje. Lietuva buvo pirmoji tarp Baltijos šalių, kurios ūkininkai įsirengė šią įrangą.

Lietuvos pienininkai pirmieji Baltijos valstybėse įsigijo ir GEA mėšlo separatorių, kurie mėšlą atskiria į sausą kietą ir skystą frakcijas. „Tai brangi ir moderni technologija, padedanti taupyti - sausa bekvapė frakcija naudojama galvijų kraikui, tam nebereikia šiaudų, o mėšlo rezervuaruose sutaupoma iki 30 proc. vietos. Ne ūkininkui tai gal sunku suvokti, tačiau dabar tik tokios technologijos padeda dirbti pelningai ir konkurencingai“, - sako žemės ūkio technikos ekspertas S.Silickas.

Patikimiausias tas, kuris ir remontuoja

Ne mažesnė konkurencija vyksta ir tarp pačių technikos pardavėjų. Čia vienas svarbiausių faktorių - technikos servisas.

„Paprastai technika genda tada, kai reikia dirbti. Ir jei ji ilgai prastovi sugedusi, blogas servisas, nėra detalių, tai labai skaudžiai nukenčia ūkininkai. Todėl vertinu bendroves, kurios turi visoje šalyje išplėtotą tinklą - tiekia techniką ir kartu teikia serviso paslaugas. Be jokios abejonės, tai naudinga žemdirbiui“, - tikino ūkininkų sąjungos vadovas J.Talmantas. Jo teigimu, ūkininkai, atsirinkdami, iš kokio tiekėjo pirkti techniką ir padargus, prioritetą teikia tiekėjams, jau užsitarnavusiems gerą vardą, dirbantiems daug metų ir turintiems išplėtotą tiek siūlomos žemės ūkio technikos, tiek jos techninės priežiūros tinklą. Jei bendradarbiavimas su tiekėju ūkininką tenkina, paprastai užsimezga lojalus bendradarbiavimas.

Apie 2000 ha grūdinių kultūrų auginantis stambus Kupiškio ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius patvirtina, kad negali sau leisti pirkti technikos iš bet ko. „Įmonė turi dirbti bent kelias dešimtis metų. Gerai, kad plečiasi techninės priežiūros tinklas, galime, reikalui esant, įsigyti detalių, išsikviesti meistrus. Dabar paskambinai ir atvažiavo, gražiai bendrauja specialistai. Tokie žmonės yra aukso vertės ūkininkams“, - teigė Z.Aleksandravičius.

Būtent gerą technikos aptarnavimo tinklą, kaip vieną sėkmės priežasčių, įvardina ir „Biržų žemtiekimo“ vadovas S.Silickas. „Biržų žemtiekimo“ įmonės centrai įsikūrę Biržuose ir greta Kauno. Čia veikia pagrindinės technikos serviso bazės bei atsarginių detalių ir medžiagų sandėliai. Technikos ir įrangos aptarnavimo specialistai, įsikūrę tolygiai visoje šalyje, kad per trumpiausią laiką būtų pasiekti net atokiausi Lietuvos regionai, eliminuota prastovų tikimybė ir kiekvienam konkrečiam atvejui rastas aukščiausius mašinų priežiūros standartus atitinkantis sprendimas. „Žinome, kad darbymečiu ūkininkui svarbi kiekviena valanda, tad stengiamės užtikrinti, kad prastovų dėl technikos būtų kuo mažiau. Stengiamės būti ūkininko partneriu“, - sako S.Silickas.

Technikos poreikis auga

Specialistų prognozėmis, ateityje žemės ūkio technikos poreikis augs. Prognozuojama, kad atsiras vis daugiau mišrių ūkių, o tai reiškia, kad tam pačiam ūkiui reikės įvairesnės technikos ir agregatų.

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, keletą metų ūkininkai iš vienos veiklos krypties šokinėjo prie kitos, ūgtelėjus grūdų kainoms dalis gyvulių augintojų persimetė į rapsų, kviečių auginimą. Vis dėlto nuo 2012 metų grūdų supirkimo kainos sparčiai krito žemyn, apie 40 proc., taigi grūdininkai patyrė didelių nuostolių.

„Kai ūkis yra mišrus, rizika mažesnė, ūkininkui lengviau. Jei vienur krizė, kitur geros supirkimo kainos, tai nuostoliai padengiami. Nereikia pamiršti, kad žemės ūkis yra ir gyvenimo būdas, tad ūkininkams, manau, ne taip svarbu, ar 20, ar 40 proc. pelno jie gaus, esmė ta, kad žmonės nedirbtų nuostolingai. Neabejoju, kad ateitis priklauso mišriems ūkiams“, - tvirtino A.Gapšys.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J.Talmantas taip pat pastebi mišrių ūkių tendenciją. Bendros ūkininkų pajamos, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 47 proc., augalininkystės, pieno ūkių - apie 50 proc. Todėl žemdirbiai suinteresuoti mažinti riziką. Paprastai ją padeda sumažinti skirtingi pajamų šaltiniai - galvijininkystė, augalininkystė ir pan.

Atliepti besikeičiančius ūkininkų poreikius privalės ir technikos tiekimo įmonės. „Mes matome tendencijas ir stipriname savo pajėgumus fermų įrangos, technikos, skirtos srutoms išlaistyti ir įterpti, srityje. Tikiu, kad ūkininkai bandys paskirstyti riziką ir plėtoti mišrius ūkius, o mes jau dabar galime tokiems ūkiams parinkti optimalią techniką ir gyvulininkystės įrangą. Tiek šeimos ūkiams, tiek didelėms žemės ūkio bendrovėms turime sprendimus, kurie iš esmės pagerina finansinius rezultatus“, - sako „Biržų žemtiekimo“ vadovas S.Silickas.

„Biržų žemtiekimas“ skaičiais

2016 m. žemės ūkio technikos skyriaus pajamos - 16 mln. eurų.

2016 m. „Biržų žemtiekimas“ laimėjo 7 stambius gyvulininkystės įrangos pirkimo konkursus, kurių potenciali vertė - 1 994 700 Eur.

„Deutz-Fahr“ traktorių pardavimai per dvejus metus išaugo penkis kartus, nuo 28 vnt. 2014 m. iki 143 vnt. 2016 m.

2016 m. buvo parduota 10 vnt. profesionalių trąšų barstomųjų „Bredal“, 43 vnt. žolinių pašarų ruošimo agregatų (žoliapjovės, vartytuvai, grėbliai, presai ir presai-vyniotuvai) ir per 70 vnt. kitų padargų.

2016 koncernas GEA, aktyviai dirbantis ateities ūkininkavimo technologijų srityje, užėmė lyderio poziciją Vokietijoje ir laimėjo „2016 DLG Image Barometer“ pirmosios vietos medalį.

Parengta pagal priedą „Ūkis"