Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino penktosios kartos judriojo ryšio (5G) gaires, kuriomis sudaromos sąlygos jį Lietuvoje diegti ir plėtoti.
1 nuotr.
Gairių nuostatomis siekiama nustatyti, kad 5G ryšys Lietuvoje turi būti pradėtas diegti 2021 metais. Iki 2020 metų pabaigos turėtų būti priskirti radijo dažniai (kanalai) ir paskelbtas jų aukcionas, iki 2022 metų jis turėtų būti įdiegtas bent viename iš didžiausių pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestų, o iki 2023 metų įdiegtas penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.
Iki 2025 metų 5G ryšys turi būti įdiegtas miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica”, „Rail Baltica”) ir kituose magistraliniuose keliuose ir valstybinės reikšmės magistralinėse geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose.
„5G ryšio technologija leistų patenkinti kylančius vartotojų lūkesčius. Tai ypatingai svarbu aukštesnės kokybės ryšio paslaugoms, taip pat prisidėtų prie valstybės ekonominės ir socialinės naudos kūrimo. Numatoma, kad 5G ryšio infrastruktūra bus pritaikoma daugeliui sektorių: transporto, logistikos, sveikatos priežiūros, energetikos, gamybos, finansų bei kitų”, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Jo teigimu, įgyvendinant projektą, valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes planuojama pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimo priemonėmis.
Susisiekimo ministerijos parengtame nutarimo projekte atsakingomis ministerijomis už gairių nuostatų įgyvendinimą įvardijamos Aplinkos, Finansų, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų bei Vidaus reikalų ministerijos.
