V.Vasiliauskas pristatė atnaujintas prognozes: ekonomika turėtų susitraukti daugiau nei 11 proc.

„Tarp įprastų įtariamųjų, kurie galimai darys didžiausią neigiamą įtaką ūkio raidai, – mūsų vertinimu, bankų nėra. Buvo pastebėjimas tam atvejui, jei po kokio dešimtmečio kiltų poreikis patyrinėti ar paspekuliuoti, kad globalią krizę sukėlė mūsų bankai“, – ketvirtadienį spaudos konferenciją pradėjo V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, ekonominė situacija globaliu mastu sparčiai prastėja.

„Euro zonos sudėtinis pasitikėjimo indeksas rodo, kad visose pagrindinėse srityse jis važiuoja žemyn, ar tai būtų paslaugos, ar gamyba. Jis žemiausioje vietoje, lygyje pradedant nuo 1998 metų, kai šis indeksas buvo pradėtas stebėti“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Koronaviruso poveikis Lietuvai pasireiškia tiek per poveikį paklausai, tiek per poveikį pasiūlai.

„Tiek paklausa mūsų prekėms ir paslaugoms mažėja, tiek ir pasiūlos srityje trūkinėjant gamybos grandinėms taip pat daroma neigiama įtaka. Galimi tiekimo trikdžiai per įvairias vilkikų eiles, ypač matome paveiktus sektorius turizmą, viešbučius“, – teigė V. Vasiliauskas.

Baziniu Lietuvos banko scenarijumi šiemet realusis BVP pokytis bus neigiamas ir sieks -11,4 proc., eksportas ir importas turėtų susitraukti atitinkamai 13,4 ir 12,9 proc., nedarbo lygis išaugti iki 12,5 proc., darbo užmokestis mažėti 2,6 proc., o infliacija siekti 0,4 proc.

Prognozuojama, kad kitąmet realusis BVP augs 9,7 proc., eksportas ir importas šokteltų į viršų ir augtų atitinkamai 15,1 ir 13,6 proc., nedarbo lygis turėtų nukristi iki 9,1 proc., darbo užmokestis augti 2 proc., o infliacija siekti 1,5 proc.

V. Vasiliausko teigimu, Vyriausybės paruoštas ekonomikos skatinimo planas yra reikalingas, tačiau turės būti laiku įgyvendinamas.

„Akivaizdu, kad paketas tikrai reikalingas, turint omenyje ekonominio šoko rimtumą. Priklausomai nuo scenarijaus, ta pagalba, jos dydis, poreikis skirsis, bet tai iš principo yra gyvas procesas. (...) Žingsnis teisingas, mes tikrai jį sveikiname. Labai svarbu priemonių tikslumas, o tai susiję su priemonių įgyvendinimu ir tikimės, kad jis bus preciziškas ir laiku“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pasak jo, Lietuvos banko instrumentai daugiausia nukreipti į kapitalo atlaisvinimą – anticiklinio kapitalo rezervo norma bankams sumažinama nuo 1 proc. iki 0 proc.

„Keičiame sandarą būtinos likvidumo pagalbos, jei, esant reikalui, į mus kreiptųsi finansų rinkos dalyviai. Atitinkamai įstatymo projektai bus pateikti Seimui, tikimės, kad ten įstatymo projektas bus priimtas ir tada galėsime teikti likvidumo paskolas, esant reikalui, ne tik kredito įstaigoms, bet ir gerokai platesniam finansų įstaigų ratui“, – sakė V. Vasiliauskas.