Kai centrinį mūsų Lietuvos banką (LB) valdė buvęs jo valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, ši viena svarbiausių šalies institucijų spėjo pasižymėti tuo, kad visiškai neatliko vienos svarbiausių savo funkcijų - komercinių bankų priežiūros. Rezultatų ilgai laukti neteko - Skandinavijos bankai greitai atplukdė į Lietuvą apie 30 mlrd. litų perteklinių pinigų ir jais buvo finansuotas prieš trejus metus sprogęs nekilnojamojo turto burbulas. Dėl to pasaulyje jau siautusi finansų krizė mūsų šalyje buvo ir tebėra itin gili. Iš prieš kelis mėnesius R.Šarkiną pakeitusio Vito Vasiliausko pirmiausia tikimasi, kad jis suvaldys visagalius skandinavų bankus. Procesas jau lyg ir pajudėjo - naujajam LB valdybos pirmininkui pagrasius buvo sumažinti bankų paslaugų įkainiai. Visa kita išskirtiniame interviu „Respublikai“ V.Vasiliauskas žadėjo padaryti ateityje.
Apynasrį lupikautojams dės nuosaikiai
- Šiandien Lietuvoje viena dažniausių pokalbių temų - atvirai lupikaujantys skandinavų bankai. Iš paskolas savo bendrovėms paėmusių verslininkų jie neretai reikalauja papildomai užstatyti asmeninį turtą, o paskui stengiasi viską atimti. Senolius įkalba savo santaupas investuoti į tolimus Pietų Amerikos ar Azijos fondus, o juose pinigai dingsta. Iš kreditus paėmusių žmonių, dėl krizės laiku nemokančių įmokų, pusvelčiui atimamas įkeistas turtas vėliau pardavinėjamas rinkos kainomis. Palūkanos mūsų šalyje už paskolas litais ar eurais didesnės nei Švedijoje kronomis, tačiau nepaaiškinama kodėl. Ką tokiame fone rengiasi daryti LB ir naujasis jo vadovas? - „Respublika“ klausia Vito Vasiliausko.
- Santykius tarp bankų ir jų klientų turėtų pagerinti mūsų suplanuota reforma. Paketas su centrinio banko pasiūlymais Seimą turėtų pasiekti rudens sesijos metu, o jos viduryje ar jai baigiantis pasiūlymai turėtų būti priimti. Žinoma, jei jiems pritars Seimas.
Jeigu taip atsitiks, visą finansų rinką prižiūrės Lietuvos bankas.
Kitas svarbus dalykas - finansinių paslaugų priežiūra. Šiandien santykius tarp kliento ir banko prižiūri Valstybinė vartotojų teisių gynimo tarnyba. Centrinis bankas lyg ir paliktas nuošalyje. Jei atsiras naujasis modelis, į santykius tarp bankų ir jų klientų įsitrauksime ir mes.
Spalio 1 d. turėtų įsigalioti Lietuvos banko sudaryti atsakingo skolinimo nuostatai, jų atskiras skyrius yra apie santykius tarp bankų ir klientų. Jame bankai bus įpareigojami pateikti klientui suprantama kalba, pavyzdžiui, esmines paskolos sąlygas. Tai reikalinga tam, kad klientas aiškiai galėtų įvertinti visas jam siūlomas kreditavimo sąlygas. Lietuvos bankas taip pat nustatys, kad bankai klientus informuotų apie vadinamąjį palūkanų šoką. Tada vartotojas iš karto pamatytų, „kas būtų, jeigu būtų“, ir blaiviai įvertintų savo galimybes.
Žadame pradėti gyventojų ekonominį švietimą. Tuomet potencialūs bankų klientai turės daugiau galimybių derėtis dėl palankesnių jiems, pavyzdžiui, paskolos sąlygų.
Manau, šios priemonės turėtų padaryti santykius tarp bankų ir jų klientų lygiateisiškesnius.
- Tačiau ar tikrai manote, kad tokių priemonių užteks bankų savivalei suvaldyti?
- Žinoma, galbūt kai kas iš Lietuvos banko tikisi itin griežtų veiksmų. Bet griežtumas arba šnekėjimas iš jėgos pozicijų - nėra mano pozicija. Pirmenybę teikiu nuosaikumui. Tikiuosi, kad bankų priežiūra jau netolimoje ateityje taps vienalytė, atsakinga.
Suvaldyti infliaciją prošvaisčių nėra
- Pagal Lietuvos banko įstatymą vienas jo pagrindinių uždavinių yra užtikrinti kainų stabilumą. LB šiemet prognozuoja 4,4 proc. infliaciją. Tai - labai didelis skaičius. Iki šiol mūsų centrinis bankas tik stebėjo, kaip auga kainos, ir nieko nedarė. Ar atėjus naujam vadovui kas nors pasikeis?
- Čia daug reiškia išoriniai faktoriai. Juk net 50 proc. vidutinio lietuvio vartojimo krepšelio sudaro kuras ir maisto produktai. Vakarų Europoje šis santykis siekia vos 30-35 proc. Lyginant kainas šiandien su buvusiomis prieš metus, nafta pabrango 30 proc., maisto kainos apskritai šovė į viršų, tačiau visa tai dažniausiai susiję su situacija tarptautinėse rinkose.
Infliacijai ir apskritai ekonominei situacijai Lietuvoje didelę reikšmę turi Vyriausybės vykdoma fiskalinė politika. Tačiau ji negali daryti įtakos užsienyje vykstantiems procesams.
- Tačiau atsigręžkime į netolimą istoriją. Buvo laikas, kai daugiausia Skandinavijos bankai į Lietuvos ekonomiką įliejo neuždirbtų apie 30 mlrd. litų, kurie išpūtė kainas, o joms sprogus kilo ekonominis chaosas. Pavyzdžiui, Lenkija elgėsi protingiau ir nuolat valdė šį procesą. Dabar pasaulyje vėl įsivyrauja krizinės nuotaikos ir į jas, kaip ir prieš kelerius metus, valdžia nereaguoja. Ar Lietuvos bankas gali užtikrinti, kad padarys viską, jog liūdnas netolimos praeities scenarijus nepasikartotų?
- Manau, kad nuo panašių katastrofų bent jau kurį laiką visuomenę pirmiausia gelbės atmintis. Ir bankai, ir jų klientai dar gerai prisimena tą svaigulio situaciją, kai paskolos buvo dalijamos į kairę ir į dešinę, o vartotojai jas noriai ėmė. Bent jau artimiausius penkerius metus procesas tikrai nepasikartos, nes, kaip rodo istorija, būtent kas tiek laiko iš naujo lipama ant grėblio.
Jei kalbame apie centrinį banką, savo darbą turėtų atlikti jau minėtos atsakingo skolinimo gairės. Jos tikrai užkirs kelią pertekliniams pinigams patekti į mūsų šalį. Tikiu, kad gairės padės žaboti tą nepamatuotą svaiginimąsi paskolomis.
Juk pažiūrėkime, kas vyko iki 2008 metų pabaigos. Visi tarytum pametė galvas. Bankai stengėsi daugiau išdalyti paskolų, vartotojai - kuo daugiau jų panaudoti. Ir nebuvo pagalvota - o kas bus, jei atsitiks kažkas nenumatyto?
Matome, kad šių dienų pasaulyje niekas negali būti užtikrintas dėl ateities. Kai atrodė, kad krizė baigėsi, kyla nauja krizės banga, todėl niekas nėra garantuotas, kas bus toliau. Dėl šios priežasties visi turi būti pasirengę netikėtumams.
Lito išlikimo galimybės neatmeta
- Euro zoną, į kurią taip stengiamės patekti, šiandien krečia didžiulė finansų krizė. Euras tapo labai nepatikima valiuta. Jūsų nuomone, ar ateityje ne geriau pasilikti savo valiutą litą nei bet kokiomis priemonėmis siekti euro, kuris dabar yra atsidūręs ties žlugimo riba?
- Tie sunkumai, kurie šiandien ištiko eurą, iš tikrųjų yra ne bendros ES valiutos problemos. Tai yra atskirų euro zonos nacionalinių vyriausybių problemos. Jas sukėlė neatsakinga kai kurių valstybių fiskalinė politika - viešasis sektorius per daug skolinosi, o tai ir atvedė į krizę.
Lietuvos skola kol kas nesiekia 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl mūsų padėtis šiandien nėra labai bloga. Bet mes negalime atsipalaiduoti. Todėl visi išlaidų apkarpymo veiksmai buvo padaryti laiku ir ten, kur reikia. Manau, kad biudžeto deficitas neturėtų viršyti Mastrichto sutarties nustatytų kriterijų ir siekti ne daugiau kaip 3 proc. BVP.
Dėl euro: aš visuomet būdavau turinio viršenybės prieš formą šalininkas. Todėl manau, kad yra labai svarbu atitikti Mastricho kriterijus. Nes pirmiausia tai rodo, kad ekonomika yra sveika. Kad ūkis yra tinkamo išvystymo lygio, drausmingas, nuoseklus. Įvykdysime kriterijus ir tada būsime laisvi apsispręsti - kada įsivedame eurą.
- Tačiau ar tik dėl to būtina jį įsivesti? Juk kažkodėl to nedaro ES narės Švedija, Danija, Didžioji Britanija - ir visai neblogai gyvena?..
- Pasikartosiu - čia svarbiausia yra turinys. Kai turėsime klestinčią ekonomiką, būsime laisvi pasirinkti. Čia yra esminis dalykas.
Nemėgstu lažybų, niekados nestatau, todėl negalėčiau statyti nei už litą, nei už eurą. Šiandien euro įsivedimas yra Lietuvos strateginis tikslas, ir čia nematau nieko blogo. Tačiau svarbiausia šioje situacijoje - turėti galimybę rinktis.
Nacionalinis komercinis bankas? Viskas įmanoma
- Šiandien vartotojai skundžiasi, kad ir vėl būsto paskolas mielai dalijantys komerciniai bankai beveik nekredituoja verslo. Kai kas sako, kad problemą padėtų išspręsti nacionalinio komercinio banko įsteigimas. Koks Lietuvos banko valdybos pirmininko požiūris į tokią mintį?
- Idėją vertinu labai skeptiškai. Ką reiškia šiandien Lietuvai įkurti komercinį banką? Reikia suformuoti ir kapitalą, pritraukti milžiniškų finansinių išteklių. Tai reiškia, kad reikėtų papildomai skolintis. Todėl šiandien galvoti apie nacionalinį komercinį banką dar tikrai ne laikas.
Be to, tektų konkuruoti paskolų rinkoje. Tokio skolinimosi esmė - pasiskolinęs pigiau perskolini už didesnes palūkanas. Sunkiai įsivaizduoju naujo valstybinio žaidėjo atėjimą į rinką. Be abejo, viskas yra įmanoma. Tam reikės laiko - trejų ar penkerių metų, kai dirbsi grynai į nuostolį. Ir labai didelių investicijų.
Manau, dabar daug svarbesnis dalykas - papildomų žaidėjų pritraukimas į mūsų finansų rinką. Bandysime pristatinėti Lietuvą ir visą Baltijos regioną kaip tą pasaulio vietą, kurioje verta investuoti. Ar mums tai pavyks - jau kitas klausimas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
