Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, atsižvelgdamas į tai, kad, gegužės vidurio duomenimis, bendras ekonomikos pagalbos paketo panaudojimas siekė 10,4 proc., vėl paragino valstybę peržiūrėti šių metų biudžetą.
1 nuotr.
„Kada kalbame apie tokios apimties skatinimo priemones, tai, mano galva, pirmiausia jos turėtų atsigulti į biudžetą. Nesvarbu, kad faktas tik kiek daugiau kaip 10 proc. Labiausiai juda mokesčių atidėjimai. Mano žinutė, kaip gali eiti tokios priemonės šalia biudžeto? Keistai atrodo“, – antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje sakė V. Vasiliauskas.
Anot jo, poveikis biudžeto deficitui su naujomis priemonėmis vis didėja.
„Bandėme paskaičiuoti priemonių poveikį. Jos keitėsi, buvo pirmas, antras etapai, paskui vis intensyvėjo, buvo skelbiamos naujos (priemonės – ELTA). Pirmo paketo poveikis stipriausias ekonomikos augimui, amortizavimui, o paskui su kiekvienu paketu tas poveikis mažėja.
To nepasakysi apie poveikį biudžeto deficitui. Jeigu būtų visos priemonės įgyvendintos taip, kaip suplanuota, tai biudžeto deficitas viršytų dviženklį skaičių ir čia būtume pirmūnai. Skolos augimas atitinkamai būtų vienas didžiausių istoriškai“, – teigė Lietuvos banko vadovas.
V. Vasiliausko teigimu, įveiklinus visas priemones, skola išaugtų 9 mlrd. eurų, o skolos ir šalies BVP santykis ūgtelėtų iki 50 proc.
„Įspūdingi skaičiai, viskas galėtų būti gerai su jais, bet klausimas yra panaudojime. Ir čia kyla daug klaustukų. Nesame didžiosios ekonomikos, kurios piltų pinigus į kairę ir į dešinę“, – sakė jis.
