Europos Komisijai iš 750 mlrd. eurų paramos plano Lietuvai pasiūlius 6,3 mlrd. eurų, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Lietuvai šiomis lėšomis svarbiausia bus skatinti eksportą.
1 nuotr.
„Pirmiausia dėmesys turės būti skirtas ekonomikos atstatymui. Matome, kad BVP kritimas šiemet bus didžiulis. Norint, kad tai būtų nuosmukis ir tuoj pat atsistatymas, reikės padėti šalies įmonėms. Mums reikės padėti įmonėms didinti eksporto pajėgumus, kad atsigaudamos įmonės galėtų vykdyti užsakymus. Daugelis šalių narių investuos ir į biudžeto lėšas, padedant šalių ekonomikoms“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, dėl lėšų panaudojimo šalys neturės griežto reguliavimo.
„Lėšos šalims nurodo labai aiškią kryptį, kur jos turėtų būti panaudotos – skaitmenizacijai, žaliajam kursui. Tačiau sąlygų labai griežtų jos neturi, tai šalys narės turės laisvės naudojant šias lėšas. Net neabejoju, kad daugelis jų naudos įmonėms pagelbėti ir skatinti, kuo greičiau atstatyti Europos ekonomiką“, – teigė eurokomisaras.
Eurokomisaro teigimu, kai kurios šalys narės pageidautų, kad didesnė paramos dalis būtų išmokama ne subsidijų, o paskolų pagrindu.
„Suma dabar yra 750 mlrd. eurų, tačiau reikia nepamiršti, kad 250 mlrd. eurų iš tos sumos yra paskolos ir tik 500 mln. eurų subsidijos. Šioje vietoje ir tokių šalių narių kaip Prancūzijos ir Vokietijos siūlymas čia įtrauktas. Tačiau aišku, kad EK užduotis buvo suderinti 27 šalių narių lūkesčius ir taip pat Europos Parlamentaro poziciją savo pasiūlyme.
Kol kas anksti pasakyti apie vienokios ar kitokios šalies narės poziciją. (...) Yra keturios šalys narės, kurios skeptiškiau pasisako apie subsidijas ir norėtų, kad būtų daugiau paskolos forma pinigai skiriami valstybės narėms“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Jis taip pat pripažino, kad derybos dėl naujos ES finansinės perspektyvos greičiausiai turės prasidėti iš pradžių.
„Derybos dėl finansinės perspektyvos prasidės beveik nuo švaraus lapo, nes šis planas – papildomi pinigai prie finansinės perspektyvos. Visas ES atsakas ekonomikai sieks 1,8 trilijono eurų. Kalbant apie naująją finansinę perspektyvą, lieka pasiūlymas, pateiktas Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio ir nuo jo bus atsispiriama. Tačiau net neabejoju, kad vadovai susirinkę kalbės ir turės kitų pozicijų, nes šis pasiūlymas buvo pateiktas ir diskutuotas vasarį, dar prieš pandemijos išplitimą. Šiuo atveju gali būti pozicijų įvairių“, – Eltai teigė eurokomisaras.
Pagal planą, vien tik Italijai ir Ispanijai, kurios itin smarkiai nukentėjo nuo pandemijos, atitektų daugiau kaip 300 mlrd. eurų.
Praėjusią savaitę Vokietija ir Prancūzija pasiūlė, kad Europos Komisija su ES šalių garantija kapitalo rinkose pasiskolintų 500 mlrd. eurų ir šias lėšas kaip subsidijas paskirstytų krizės ištiktoms šalims ir sektoriams.
Europos Komisijos pirmininkės planus pasveikino ir Ispanija, pavadindama juos „geru pagrindu deryboms“. Pasiūlymuose atsižvelgta į daug Ispanijos reikalavimų, pranešė naujienų agentūra „Europa Press“, remdamasi vyriausybės šaltiniais.
Vyriausybė Madride yra įsitikinusi, kad ES Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis pradės konsultacijas su ES šalimis narėmis ir „kiek įmanoma greičiau pasieks susitarimą“.
