1 nuotr.Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad naujausi ekonomikos rodikliai suteikia tik santūraus optimizmo.
„Naujausi duomenys rodo situaciją praeityje, pakankamai trumpą laikotarpį. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai sukelia santūraus optimizmo dėl ateities, tačiau tik labai santūraus. Ar pirmo pusmečio rezultatai taps pagrindu tolesnei tendencijai, tvirtai pasakyti negalime. Daug kas priklausys nuo pandemijos situacijos, kas lėmė, kad Lietuva tą šoką stebėtinai gerai atlaikė“, – Prezidentūroje ketvirtadienį sakė V. Šapoka.
Anot jo, situacija gali greitai pasikeisti, jei tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje situacija dėl COVID-19 pandemijos blogės.
„Fiskalinis stimulas, kalbant apie darbo vietų, pajamų išsaugojimą, pagalbą verslui ir kitas sritis, tai viena. Antra, greitai atsistatė lūkesčiai tiek gyventojų, tiek įmonių. Tačiau situacija gali labai greitai pasikeisti, jei keisis situacija su pandemija. Dėl to turime būti tikrai atsargūs. Jeigu reikės, viską galima perplanuoti, bet turime laikytis aiškios strategijos. Negalime praleisti to šanso transformuoti ekonomiką ir iš krizės išeiti žymiai stipresniems“, – teigė ministras.
Kalbėdamas apie kitų metų biudžetą, V. Šapoka teigė, kad jis turės būti saugus.
„Tikrai visus siūlymus vertinsime, analizuosime – ir prezidento, ir Seimo, bet, galų gale, turėdami omeny didžiulį neapibrėžtumą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, biudžetas turi būti saugus“, – sakė jis.
V. Šapoka taip pat įvardijo, kur, jo nuomone, turėtų būti nukreiptos ES lėšos.
„Manau, kai pasaulyje didelis neapibrėžtumas, natūralu, kad ES, įvertinusi, kad yra per didelė priklausomybė tiek tiekimo grandinių, tiek jautrių produktų tiekimo, kuri susijusi su sveikatos sektoriumi, norėdama susigrąžinti strateginę autonomiją, kreips dėmesį šioms sritims. Tai ir įvyko.
Lietuva tai numatė, DNR plane tai atspindėta. Turime puikią biotechnologijų ekosistemą, kuri gali augti kartais, tai turime išnaudoti. Tikrai turime užėmę pasaulyje geras nišas skaitmeninės ekonomikos, taip pat jas galime auginti. Turime išnaudoti tą situaciją, kad investicijos, moksliniai tyrimai perspektyviose srityse vyktų Lietuvoje, ir tai galėtų tapti tokiomis kryptimis, kurios Lietuvą padarys stipresnę“, – kalbėjo V. Šapoka.
Antrą metų ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su pirmu ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -5,1 proc., primena ELTA.
