1 nuotr.Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pernai kontrolės veiksmus vis dažniau keitė stebėsenos ir prevencinės priemonės, o papildomai mokėtinų mokesčių suma ir mokesčių mokėtojų drausmė didėja.
Kasmet mokestinių tyrimų ir patikrinimų skaičius mažėja, 2022 m. jie sudarė tik ketvirtadalį visų veiksmų, tačiau papildomai deklaruojamų mokesčių suma augo, skelbiama inspekcijos pranešime žiniasklaidai.
Pranešama, kad praėjusiais metais papildomai į biudžetą apskaičiuota 134 mln. eurų mokesčių (17 mln. eurų daugiau nei 2021 m.) ir didžiąją dalį sumos sudaro stebėsenos veiksmų rezultatai, kai mokesčių mokėtojai po pateiktų administratoriaus pastabų savarankiškai deklaravo 89 mln. eurų (66 proc.).
„Kontroliuojant, ar tinkamai vykdomos mokestinės prievolės, VMI prioritetas ir toliau liks teisingas ir savarankiškas mokesčių deklaravimas, o griežtosios kontrolės priemonės – tik rizikingiausiems mokesčių mokėtojams“, – teigia VMI vadovė Edita Janušienė.
Taip pat, didelę įtaką mokestinės elgsenos pokyčiams turi išmanioji mokesčių administravimo sistema. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemis i.KON. Remiantis VMI turima ir gauta informacija, i.KON iš karto apdoroja duomenis, nustato neatitikimus ir atrenka mokesčių mokėtojus pagal rizikos kriterijus. Šios rizikos analizės pagrindu 2022 m. papildomai deklaruota 60 mln. eurų mokesčių – net 39 mln. eurų daugiau nei 2021 m.
Taip pat VMI robotizavo administracinio nusižengimo nutarimų ir protokolų surašymą. Pasibaigus terminui, pažeidėjui iš karto yra suformuojami ir išsiunčiami procesiniai dokumentai. Tai leidžia užtikrinti lygiateisišką atsakomybės taikymą, neatsižvelgiant į žmogiškųjų resursų ir laiko aplinkybes. Automatiškai pradėjus rašyti protokolus už laiku neteikiamas mėnesines gyventojų pajamų deklaracijas įmonėms, jų pareigingumas netrukus dvigubai pagerėjo.
„Tobulindami VMI procesus, siekiame nepalikti vietos klaidoms ir nusižengimams, o tai prisideda ir prie šešėlinės ekonomikos mažėjimo“, – pažymi A. Klerauskas atkreipdamas dėmesį, jog PVM atotrūkis Lietuvoje stabiliai mažėja ir remiantis Europos Komisijos preliminariu vertinimu 2021 m. sumažėjimas nuo 19,3 proc. iki 14,3 proc. yra didžiausias per visą skaičiavimo laikotarpį.
Kaip praneša VMI, pagal pernai įsigaliojusią tvarką mokėjimai ir atsiskaitymai už sandorius galimi grynaisiais pinigais, jei jų suma neviršija 5 tūkst. eurų. Pažymėtina, jog išimtinais ir įstatyme numatytais atvejais didesne suma atsiskaityti galima, tačiau apie tai būtina informuoti VMI.
Per tris pirmus mėnesius VMI sulaukė 1,9 tūkst. tokių pranešimų apie 3 tūkst. sandorių. Analizuojant gautus pranešimus pastebima aiški tendencija - didžiąją dalį sandorių sudaro transporto priemonių pardavimai/įsigijimai, kai mokėjimus grynaisiais pinigais dažniausiu atveju iš užsienio šalių piliečių priima įmonės.
