Vištų gerovė sujaukė kiaušinių rinką

Šalies paukštynai, klusniai įvykdę Europos Sąjungos reikalavimą pagerinti sąlygas narvuose laikomoms dedeklėms, penktadaliu sumažino kiaušinių gamybą, todėl iš kitų Europos šalių trečiąjį metų ketvirtį buvo įvežta daugiau kaip 80 mln. kiaušinių, 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu metu 2010 metais. Kur dingsta ir kodėl brangsta lietuviški kiaušiniai?

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos tyrėjai suskaičiavo, kad per metus kiaušiniai pabrango 10,2 proc. Tačiau „Respublikos“ kalbinti didesnių paukštynų vadovai tvirtina kiaušinių kainų nekėlę, jos esą pašokančios parduotuvėse.

Trečdaliu mažino dedekles

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis teigia, kad mūsų šalies paukštynai vieni pirmųjų Europoje įvykdė Europos Sąjungos reikalavimą laikyti vištas pagerintuose narvuose. Dėl to kiaušinių savikaina padidėjo, o gamyba mažėjo jau nuo 2007 metų, kai tik buvo pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimas laikyti dedekles naujuose erdvesniuose narvuose.

Dauguma direktyvą įgyvendinusių paukštynų dedeklių skaičių sumažino trečdaliu, o naujiems narvams ir įrangai stokoja investicijų.

Vištų gerovę reglamentuojanti direktyva įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios. Lietuvos paukščių augintojai gali didžiuotis, kad stropiai įvykdė reikalavimus.

Kitų šalių ūkininkai nebuvo tokie klusnūs. Lenkijoje direktyvą įgyvendino tik pusė ūkių, Pietų Europos šalys Prancūzija, Italija, Portugalija į vištų gerovę investavo menkai ir direktyvos iki šių metų pradžios neįgyvendino.

Europos Komisija šioms šalims taikys sankcijas. Gali būti, kad direktyvą ignoravusios šalys kiaušinių negalės tiekti tiesiogiai į rinką, joms bus pritaikytas kiaušinių eksporto apribojimas ar net draudimas.

Paukštininkystės asociacijos vadovas V.Tėvelis neatmeta, kad šiemet kiaušiniai gali pabrangti, jeigu šios šalys neįgyvendins direktyvos reikalavimų. Į vištų gerovę neinvestuojantiems paukštynams gali tekti stabdyti kiaušinių gamybą, todėl tikėtina, kad kiaušinių pertekliaus Europoje nebus, prognozuoja V.Tėvelis.

Vištų laisvė brangi

Zujų paukštyno vadovas Remigijus Laurinaitis teigia, kad paukštynas direktyvos reikalavimus įvykdė 90 proc. Dviejuose pastatuose teko sustabdyti veiklą, todėl paukštynas pagamina 10 proc. mažiau kiaušinių, nei galėtų. Išplėsti gamybą planuojama tik metų pabaigoje. Rekonstrukcijoms trūksta Europos Sąjungos finansinės paramos.

„Praėję metai mūsų paukštynui buvo kriziniai, įgyvendindami direktyvą patyrėme nuostolių. Vietiniai paukštynai kiaušinių gali nepagaminti tiek, kiek reikia šalies vartotojams, todėl produkcija pabrangs, nes pertekliaus nėra ir šalyse kaimynėse“, - prognozuoja Zujų paukštyno direktorius.

Jis apgailestauja, kad dėl didelio pridėtinės vertės mokesčio ir jo lengvatų nebuvimo mūsų šalies verslininkams sunku konkuruoti su kitų šalių gamintojais. Lietuvoje pridėtinės vertės mokestis siekia 21 proc., o Lenkijoje 3 proc., todėl konkurencinės sąlygos nevienodos.

Mažiau dedeklių beturi ir Girelės paukštynas. „Plėtėmės, bet vieno pastato įranga kainuoja apie 2 mln. litų. Dalyvaujame europiniuose projektuose, kad gautume finansinę paramą įrangai įsigyti“, - teigia Girelės paukštyno direktorius Reimondas Geležius. Praėję metai paukštynui buvo sunkūs ne vien dėl europinių direktyvų įgyvendinimo. Metų pradžioje pašarų kainos buvo labai aukštos, o kiaušinių kaina nekilo. Pašarai atpigo tik antrą metų pusmetį.

Šeimininkių svajonė - kaimiški kiaušiniai

Panevėžietė Evelina blynus ir pyragus kepa tik su kaimiškais kiaušiniais. Panevėžietė kas savaitę važiuoja 15 kilometrų už miesto ir perka 20 kiaušinių tiesiog iš ūkininkės. Dešimtukas kainuoja 4 litus.

„Kaimiški kiaušiniai didesni, blynai ir kepiniai su jais gražesni, geltonesni. Tikrai žinau, kad vištos, kurių kiaušinius valgo mano šeima, vaikšto laisvos, lesioja žolytę, o ne kenčia narvuose“, - pranašumus vardija panevėžietė.

Panevėžio ūkininkų turgelyje tikri kaimiški kiaušiniai kainuoja nuo 5 iki 5,5 lito. „Respublikos“ kalbinti paukštininkai pripažįsta, kad didžiųjų miestų turgavietėse dominuoja paukštynų produkcija, o tikrų kaimiškų kiaušinių yra mažai.

Evelina teigia, kad kaimuose gyvenantys žmonės ne visi laikosi nuomonės, esą laikyti vištas neapsimoka tik dėl to, kad jos daug sulesa, o žiemą labai mažai deda kiaušinių.

Vienkiemiuose šeimos dar laiko vištų, kad kiaušinių nereikėtų pirkti patiems ir atvažiavusiems vaikams iš miesto būtų ką lauktuvių įdėti.

Aišku, išlaikyti dideles kaimiškas vištas kainuoja daug. Iš dešimtuko vištų per dieną gūžtoje rasti 6-7 kiaušiniai šeimininkes nudžiugina. Nėra ko norėti, kad laisvos dedeklės dėtų tokiu pačiu tempu kaip paukštyne, kur 10 vištų per dieną padeda 9 kiaušinius. Per metus viena višta gali padėti 300 kiaušinių, todėl atmetus išlaidas lesalui, dar lieka ir šiokio tokio pelno.

„Bobutė, laikanti 10-20 vištų, gali jas išleisti į lauką pasiganyti. Jei višta paskabo žolytės, randa kokį kirminuką, palesa žvyro, sudeda geresnį, natūralesnį kiaušinį. Bet jei kaimo vištos lesinamos tokiais pat pašarais kaip paukštynuose, kiaušinių kokybė nesiskiria“, - teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas V.Tėvelis.

Informacija

Kiaušiniuose yra lengvai pasisavinamų aminorūgščių, lecitino, cholino.

Kiaušiniuose nemažai mineralinių medžiagų - kalcio, natrio, fosforo, geležies, magnio, taip pat A, E, D ir B grupės vitaminų.

Kiaušiniai turi cholesterolio, bet jo kaupimąsi organizme stabdo baltymuose esantis lecitinas.

100 g kiaušinių turi tik 157 kilokalorijas.