Policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie įtartinus eurus. Padirbtus pinigus dažniausiai bandoma įbrukti kioskuose ar kituose smulkiojo verslo objektuose. Populiariausios - penkiadešimtinės.
Jonavos rajono Kuigalių kaimo parduotuvėje atsiskaityta galimai padirbta 50 eurų kupiūra.
Taikos prospekte Kaune esančioje parduotuvėje mėginta atsiskaityti įtartina taip pat 50 eurų kupiūra.
Jonavos rajono Vaivadiškių kaimo parduotuvėje bandyta atsiskaityti galimai padirbta 100 eurų kupiūra.
Galimai padirbta 50 eurų kupiūra pateikta ir viename Klaipėdos banke.
Tokio pat nominalo įtartina kupiūra mėginta atsiskaityti už degalus Kretingoje esančioje degalinėje.
Viename uostamiesčio bankų kasoje aptikta galimai padirbta 50 eurų kupiūra.
Įtarimų sukėlusią 50 eurų kupiūrą pirkėjas kaip grąžą gavo iš Kaune esančio kiosko pardavėjos.
Kitame Kauno kioske, tikrinant iš pirkėjų gautus pinigus, rastos dvi galimai padirbtos 50 eurų kupiūros.
Raudondvario plente Kaune esančioje parduotuvėje už prekes mėginta atsiskaityti galimai padirbta 20 eurų kupiūra.
Padirbta 50 eurų kupiūra atsiskaityta ir viename Jonavos bare.
Tokio pat nominalo eurų kupiūra atsiskaityta ir Kaune esančiame kioske, kuriame, pastebėjus klastą ir atlikus patikrinimą, rastos dar dvi galimai padirbtos 50 eurų kupiūros.
Galimai padirbta 50 eurų kupiūra už prekes buvo pateikta ir Kauno rajone, Garliavoje, esančiame prekybos kioske.
Tokio pat nominalo įtartina eurų kupiūra už prekes bandyta atsiskaityti ir viename Kauno prekybos centre.- Ar pinigų klastočių mūsų šalyje išties tiek daug, kiek gali pasirodyti iš pastarųjų dienų pranešimų? - pasiteiravo „Vakaro žinios“ policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato POŽĖLOS.
- Problema egzistuoja, bet manau, kad tie klastočių kiekiai, kuriuos bandoma pateikti į mūsų rinką, didelės grėsmės nekelia. Daugiausiai problemų dėl padirbtų eurų egzistuoja Ispanijoje, Italijoje, kitose Pietų valstybėse. O Lietuva eurų padirbinėtojams nėra itin patraukli šalis, nes jos rinka - palyginti nedidelė. Teigiamas problemos aspektas yra tas, kad daug žmonių įsiklausė į policijos ir Lietuvos banko įspėjimus, kupiūras tikrina apdairiau ir iškart informuoja policiją apie kilusius įtarimus. Vien Kauno regione pradėta bene dešimt ikiteisminių tyrimų dėl galimų eurų klastočių.
- Kokias prielaidas galima daryti iš šiemet apyvartoje aptiktų eurų klastočių - jos pagamintos toje pačioje pogrindinėje spaustuvėje ar tai ne tų pačių rankų darbas?
- Negalime atmesti, kad Lietuvoje plinta konkrečioje spaustuvėje padirbti eurai, tačiau tai kol kas tėra prielaida. Jei, atlikus ekspertizes, bus aptikta klastočių bendrumo požymių, tyrimai bus sujungti į vieną, kad šiuos nusikaltimus būtų lengviau išaiškinti.
- Daugelis prekiautojų turi pinigų tikrinimo aparatus, o kaip apsisaugoti turguje krapais prekiaujančiai močiutei?
- Žmonės turėtų labiau įsiklausyti į skelbiamą prevencinę informaciją, o, kilus menkiausiam įtarimui, kreiptis į policiją. Universalaus recepto, kaip apsisaugoti nuo apgaulės, deja, nėra. Tiesiog reikia būti atidesniems.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“