Vilniuje šiluma pigs, bet brangs

R.Šimašius vakar per spaudos konferenciją gyrėsi, kad pažadą rinkėjams 20 proc. sumažinti šilumos kainą jam pavyko įgyvendinti dar pačioje kadencijos pradžioje, ir net su kaupu. Palyginti su 2015 m., dabar šilumos kaina Vilniuje mažesnė net 36 proc. Tiesa, didelių mero nuopelnų čia nėra, nes pasaulyje krito dujų kainos, buvo sumažintos „Vilniaus energijos“ sąnaudos, be to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija po patikrinimo įpareigojo „Vilniaus energiją“ grąžinti vilniečiams apie 24 mln. eurų, kurie neva buvo permokėti prieš keletą metų, nors ta pati kainų komisija ir buvo patvirtinusi didesnę kainą.

„Dabar, galima sakyti, esame savo sėkmės įkaitai, nes šilumos kaina gali padidėti vien dėl to, kad mes neperimame tos kompensacijos vilniečiams, kurią buvo įpareigota mokėti „Vilniaus energija“ (ji sudaro po 0,34 ct/kWh). Mes negalime daryti įtakos valstybės institucijų sprendimams, kaip 9 proc. PVM lengvatos panaikinimas (dėl to šilumos kaina nuo šių metų liepos gali išaugti 12 proc.), - guodėsi R.Šimašius, bet ir vėl puolė žadėti. - Galiu garantuoti, kad palyginus kainas mūsų kadencijos pradžioje ir pabaigoje, pažadas bus ištesėtas“.

Nuo pernai gruodžio mėn. iki šiol šilumos bazinė kaina vilniečiams buvo 4,28 ct/kWh. „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas Mantas Burokas pripažino, kad kainų komisijai pateiktame įmonės projekte numatė 4,89 ct/kWh.

„Ši kaina buvo skaičiuota pagal praėjusių metų lapkričio mėn. kuro kainas, o kainų komisija dabar skaičiuoja atsižvelgdama į šių metų kovo mėn. kuro kainas. Laukiame komisijos sprendimo jau kitą savaitę“, - teigė M.Burokas, tikindamas, kad įmonė dės visas pastangas, kad šilumos gamybos sąnaudos, o kartu ir kaina vartotojams mažėtų.

Sunku tuo patikėti, mat „Vilniaus šilumos tinklai“ neturi apyvartinių lėšų nei atlyginimams, nei kurui pirkti, nei būtiniesiems darbams, todėl iš karto žada skolintis 80 mln. eurų. Suprantama, kad bent jau dalis šios paskolos bus įskaičiuota į šilumos kainą vartotojams. Apie 48 mln. eurų skolintų lėšų „Vilniaus šilumos tinklai“ turės skirti išpirkti klientų skoloms „Vilniaus energijai“. Pati didžiausia skolininkė - ne kas kitas, o Vilniaus miesto savivaldybė.

„Vilniaus šilumos tinklų“ stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas tikino, kad skolintos lėšos bus investuojamos į šilumos trasų atnaujinimą, į šilumos gamybos diversifikavimą, t.y. didesnę gamybą iš biokuro, kuris yra 3 kartus pigesnis už dabar naudojamas dujas.

A.Sekmokas gyrėsi, kad prie „Vilniaus šilumos tinklų“ durų jau rikiuojasi ir būsimi investuotojai, trokštantys sumažinti šilumos kainą vilniečiams.

„Pirmiausia tai „Lietuvos energija“, kuri žada mažesnę šilumos kainą Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (kuri dar nepradėta statyti - red. past.). Kitas pretendentas - vokiečių įmonė „Danpower“ siūlo investuoti 111 mln. eurų ir įvardija galimą šilumos kainą, kuri yra apie 20 proc. mažesnė, palyginti su dabartine, - vardijo sostinės šilumos ūkio dirigentas. - Ši diena svarbi todėl, kad Vilnius pats gali nuspręsti, kokias investicijas ir kokiomis sąlygomis pasirinkti. Aš neabejoju - kaip buvo politinė valia atsisakyti „Veolia“, ta pati politinė valia išliks ir pasirinkti tokias investicijas, kurios realiai sumažins šilumos kainas“.

Trumpa A.Sekmoko atmintis ar politinė valia neleido jam nė užsiminti, kad 20 proc. mažesnėmis šilumos kainomis vilniečiai būtų galėję džiaugtis jau senokai, jei Lietuvos valdžia nebūtų sutrukdžiusi bendrovei „Reenergy“ kartu su „Vilniaus šilumos tinklais“ statyti atliekų ir biokuro jėgainę, kurios net kapsulė buvo įkasta dar 2013 m.

Tačiau kūrenti atliekas Vilniuje bei Kaune užsimanė ir prezidentės šlovinama suomių kapitalo valdoma „Fortum Heat Lietuva“, 2013 m. pabaigoje pradėjusi eksploatuoti tokią pat jėgainę Klaipėdoje. 2014 m. pradžioje Vyriausybė skubos tvarka nusprendė atliekas deginančias kogeneracines jėgaines leisti statyti tik valstybės valdomoms bendrovėms - toms, kurių 51 proc. akcijų priklauso valstybei. Dabar ta pati „Fortum Heat Lietuva“ yra privati „Lietuvos energijos“ partnerė Kauno kogeneracinės jėgainės projekte, valdanti 49 proc. jo kapitalo. O vilniečiams 20 proc. pigesnės šilumos dar teks palaukti bent porą metų.

Savo ruožtu R.Šimašius dievagojasi, kad „nebus numuilintos“ ir anksčiau vilniečių neva permokėtos sumos - jos bus dar tikslinamos, o grąžinamos atgavus iš prancūzų „Veolia“ 200 mln. eurų.

Į trečiadienį savivaldybės ir „Vilniaus šilumos tinklų“ pareikštą pretenziją „Veolia“ įtrauktos sumos, kuriomis įvertinti visi per 15 metų nuomos sutartį „Vilniaus energijos“ esą neįvykdyti įsipareigojimai.

„Jeigu „Veolia“ pretenzijos netenkins, viską išsireikalausime arbitraže“, - tikino R.Šimašius. Tiesa, kol tie arbitražai pasibaigs, Vilniuje gali nebelikti ir dabartinės valdančiosios koalicijos.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas sostinės valdžios ir „Vilniaus šilumos tinklų“ pretenziją „Veolia“ vertina vienareikšmiai - nesąmonių kratinys: „Nejaugi jie galvoja, kad mes turėjome mokėti nuompinigius už TE-3 jėgainę, kuri jau antrus metus stovi nenaudojama?“ Jis pateikė dar absurdiškesnių pavyzdžių: „Prašoma milijonų eurų už tai, kad „Vilniaus šilumos tinklai“ neva neperėmė į nuosavybę karšto vandens skaitiklių. Bet trečiadienio vakarą vicemeras Valdas Benkunskas ir M.Burokas pasirašė priėmimo-perdavimo aktą ir tuos skaitiklius perėmė į nuosavybę. Tų pačių asmenų parašai suraityti ir po pretenzija...“

Panaši situacija ir su baldais - reikalaujama sumokėti už baldus, kurie buvo perduoti „Vilniaus šilumos tinklams“: įmonės vadovas padėjo parašą, atsisėdo ant kėdės ir reikalauja ją grąžinti.

Tačiau didžiausias akibrokštas - pretenzijoje pareikštas reikalavimas sugrąžinti 3 mln. eurų už tai, kad „Vilniaus energija“ buvo pasirašiusi su darbuotojais kolektyvinę sutartį ir taikė jiems papildomas socialines garantijas.

„Dėl darbuotojų tikrai liūdna, nes akivaizdu, kad „Vilniaus šilumos tinklai“ rengiasi nutraukti kolektyvinę sutartį, - teigė N.Mikalajūnas. - Visus metus jie žmonėms aiškino, viliojo, kad perėjus į savivaldybės įmonę visos jų garantijos ir kolektyvinė sutartis bus išlaikytos. Štai koks tos įmonės ir pačios savivaldybės požiūris į socialinę atsakomybę“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“