(12)Nors Lietuva jau 30 metų nepriklausoma, tam tikri sovietiniai kompleksai visgi išliko. Tarkim, į šalį ateinančios užsienio įmonės pasitinkamos ditirambais ir fanfaromis, o vietinis verslas kažkodėl ignoruojamas. Ar net, kilus konfliktui tarp jo ir atėjūnų, paliekamas likimo valiai. Būtent taip faktiškai ir nutiko „Continental“ gamyklą įrengusiai įmonei „Energus“.
4 nuotr.
Įvaizdis - dar ne viskas
Pasak generalinio įmonės „Energus“ direktoriaus Povilo Šidlausko, sutartį jų įmonė su „Continental“ subrangovais - slovakų įmone „IS Industrial Solutions“ - pasirašė 2019 m. kovo mėn. Lietuvių įmonė į šį padangų gamyklos, kuria taip džiaugėsi ir visokeriopai liaupsino Lietuvos politikai, projektą atėjo paskutinė, bet iškart tapo aišku, kad turės keistis, ir numatyti terminai, ir įvardinta darbų kaina. Kadangi pagrindinis užsakovas buvo pasaulinį vardą turinti įmonė, o subrangovas, su kuriuo pasirašyta sutartis, - jau 7 „Continental“ gamyklą statanti bendrovė, „Energus“ kibo į darbus.
„Mūsų užduotis buvo įrengti gamyklos elektros ir elektroninių ryšių inžinerines sistemas. Nors prisiimtus įsipareigojimus vykdėme, netruko paaiškėti, kad įvaizdis - dar ne viskas. „IS Industrial Solutions“ pradėjo vėluoti su atsiskaitymais. Kai vėlavimai akivaizdžiai tapo piktybiški, darbus nutraukėme. Tik tuomet slovakai „atsibudo“, pervedė dalį pinigų ir patikino, kad sumokės visą sutartą sumą. Nepaisant jų pažadų, darbus teko stabdyti dar keturis kartus. Paskutinis sustabdymas buvo prieš pat 2019 m. spalį įvykusį Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vizitą.
Pamenu, tuomet paskambino „Continental“ vadovai iš Vokietijos ir, žodžiu pažadėję, kad pagelbės su vėluojančiais atsiskaitymais, paprašė tęsti darbus. Eilinį kartą patikėję garsia įmone, darbus pabaigėme ir... buvome „palikti ant ledo“, - įvykių versiją pateikė P.Šidlauskas.
Lietuviai darbus pabaigė, gamykla pradėjo veikti, tačiau slovakai su „Energus“ iki galo taip ir neatsiskaitė.
„Jie mus ignoravo ir vis atsisakydavo pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus, nors jokių akivaizdžių trūkumų neliko. Vokietijoje reziduojanti „Continental“ vadovybė, kai darbai buvo baigti, savo žodinius pažadus irgi „pamiršo“. Iki šios dienos kartu su delspinigiais užsakovai mums yra skolingi beveik 400 tūkst. eurų. „Energus“, tai didelė ir reikšminga suma, kurios negavus, įmonę užklupo naujos negandos“, - atviravo pašnekovas.
Daug kalba, bet nieko nedaro
„Energus“ buvo sparčiai auganti įmonė. Jeigu 2010 m. joje dirbo tik 5 darbuotojai, šiuo metu ji darbą duoda 140-čiai žmonių. Spartus augimas pareikalavo nemažai sąnaudų, todėl visas pelnas buvo skiriamas plėtrai. Pinigų apyvarta nebuvo maža, bet didelių rezervų įmonė sukaupti nespėjo.
„Būtent todėl ne dėl mūsų kaltės susidariusi skola ir negautas užmokestis gerokai susilpnino „Energus“ pozicijas. Matyt, tai suprato ir įmonės kreditoriai, kurių pastangomis, galvojant tik apie tai, kaip atgauti savo investicijas, ne tik buvo įšaldytos įmonės sąskaitos, bet ir inicijuota bankroto byla. Bankrotas - blogiausias variantas iš visų galimų, tad mes kovosime.
Visgi matau, kad bus sunku. Lietuvos valdžios institucijos, daug kalbančios apie paramą vietos verslininkams, šiems susidūrus su rimtomis problemomis, juos palieka likimo valiai. Ypač, kai susikerta Lietuvos ir užsienio įmonių interesai. Matant tai, nori nenori kyla klausimas, kam jie iš tikro dirba - savo krašto žmonėms ar užsieniečiams?“ - svarstė „Energus“ vadovas.
Beveik visos institucijos, į kurias įmonė kreipėsi - prezidentūra, Teisingumo ministerija, „Investuok Lietuvoje“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos ir Vokietijos prekybos rūmai, Vokietijos ambasada, - pateikė formalius atsakymus arba išvis nieko neatsakė.
„Valdžia į verslininkus žiūri kaip į melžiamas karves - kol kažką gali duoti, tol naudojasi. Tampa nebenaudinga, atiduoda „skerdyklai“. O paskui stebimės, kad žmonės iš Lietuvos bėga. Stengiausi, dirbau Lietuvoje, tačiau jei valdžios požiūris nesikeis, vieną dieną susirinksiu gabiausius specialistus ir išvyksim kurti verslo ten, kur tai bus vertinama. O ką daryti, jeigu Lietuvai nereikia į Pastatų energetikos sektoriaus TOP 5 patenkančios įmonės?“ - retoriniu klausimu pokalbį baigė P.Šidlauskas.
Su „Continental“ atstovais žiniasklaidai - Mareike Vieman (Mareike Elena Wiemann) bei Patriku Erdmanu (Patrick Erdmann) - pabendrauti ir sužinoti įmonės pozicijos šiuo klausimu nepavyko. Į elektronines užklausas jie atsakyti nesiteikė, puslapyje nurodytais telefonais nei vienas iš jų taip pat neatsiliepė.
Valdininkai tikrai nieko negali?
Pasiteiravus „Sodros“ ir VMI, ar atlyginimų ir mokesčių dėl įšaldytų sąskaitų negalinti mokėti įmonė vėliau nesulauks kitų nuobaudų, buvo nurodyta... vadovautis karantino laikotarpio rekomendacijomis. Ką tai turi bendra su konkrečiu „Energus“ atveju, patikslinta nebuvo...
Teisingumo ministerija nurodė, kad su įmone susijusių klausimų sprendimas į jos kompetenciją nepatenka ir pasiūlė kreiptis į teismą.
Platesnį komentarą pateikė vienintelė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jos atstovai patvirtinto, kad UAB „Energus“ pateikė prašymą tarpininkauti palaikant dialogą su UAB „Continental Automotive Lithuania“ bei imtis veiksmų dėl susidariusios subrangovo - Slovakijos įmonės „Industrial Solutions, A.S.“ - skolos.
Ministerija kreipėsi į UAB „Continental Automotive Lithuania“, prašydama paaiškinti susidariusią situaciją. Pastaroji atsakė, kad juridiniai susitarimai, susiję su gamyklos statybos darbais, yra sudaryti su Slovakijos įmone, tad teisiškai jie neturi galimybės perimti Slovakijos įmonės „Industrial Solutions, A.S.“ įsipareigojimų. Vis dėlto, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, UAB „Continental Automotive Lithuania“ teigė, kad sprendimo būdų yra ieškoma.
Pasitarus su Užsienio reikalų ministerija, įmonei buvo pasiūlyta susisiekti su Lietuvos Respublikos ambasada Austrijoje ir pateikti jai informaciją apie faktinę įmonės situaciją bei paprašyti ambasados kreiptis į įmonę skolininkę.
Ministerija gavo ir „Energus“ raštą su prašymu imtis skubių veiksmų bei sustabdyti prieš įmonę nukreiptus neteisėtus kreditorių veiksmus, bet ji negali daryti įtakos teismų sprendimams bei negali imtis prieš kreditorius nukreiptų veiksmų. Įvertinus tai, buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo bei Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu išnagrinėti įmonės išdėstytas aplinkybes ir informuoti ją apie galimus veiksmus.
