1 nuotr.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Eltos nuotr.

Kreipimesi primenama, kad 2017 metų spalio 16 dieną skėtinių verslo organizacijų vadovai kartu su profesinėmis sąjungomis ir Vyriausybe pasirašė susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Atkreipiamas dėmesys, kad šiame susitarime įtvirtintas esmines pažangai būtinas ilgalaikes priemones ir deklaruotus bendradarbiavimo principus bei Vyriausybės įsipareigojimus pamina įstatyminiai pakeitimai, kuriuos skubotai siūloma priimti su 2020 metų biudžetu.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad kyla svarbus moralinis klausimas, ar galima didinti mokesčius verslui, kai yra neprižiūrimas surinktų lėšų išleidimas.

„Mes susiduriame su milžinišku antplūdžiu įstatymų pakeitimų, kuriuos siūlo politikai. Kalbėti apie kažkokią kokybę ilgalaikėje distancijoje, kažkokią verslo aplinką, kuri leistų prognozuoti valstybės veiksmus, nebėra ką kalbėti.

Ar galioja šioje valstybėje susitarimai, kuriuos pasirašo socialiniai partneriai ir kaip jų turi būti laikomasi, ar yra moralu šiandien didinti mokesčius dirbantiems žmonėms ir verslui, kada visiškai neprižiūrime, kaip tie mokesčiai yra išleidžiami?“ – teigė jis.

Pasak jo, nauji mokesčiai turėtų būti įvedami tik atlikus išsamią analizę ir galėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos.

„Manome, kad nauji mokesčiai, kurie gali būti įvedami nuo kitų metų, jie turėtų būti įvedami po išsamaus vertinimo ir aptarimo su socialiniais partneriais. Kitaip tariant, paknopstom teikiamus ir vėl atsiimamus įstatymų projektus Seime, galime išdiskutuoti ir priimti ne nuo sausio 1 dienos, jie gali laisvai įsigalioti nuo liepos 1 dienos“, – sakė R. Dargis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teigimu, dauguma mokestinių iniciatyvų yra daugiausia dėl to, kad kitais metais laukia Seimo rinkimai ir taip norima pamaloninti rinkėjus.

„Mus neramina ir ta skuba, ir teisminis nihilizmas. (...) Vien jau bankų mokestis, kuris galimai pažeidžia Konstituciją, neatitinka Europos Centrinio Banko (ECB) reguliavimų. Nepaisant to, jis stumiamas pirmyn ir eina į priekį. Mes girdime, kad yra daug iniciatyvų, dauguma yra priešrinkiminės, kurios eina iš Seimo narių, kas darosi nejauku.

Turime eilę mokesčių, (...) kurie neatitinka tarptautinės praktikos, kurie ginčijami konstitucingumo prasme ir žiūrėsime, kokia bus Vyriausybės išvada. Rezultatas Seime gali būti įvairus, galbūt reiktų uždrausti keisti mokesčius likus metams iki rinkimų, nes labai norisi pamaloninti rinkėjus, pigiai nusipirkti dėmesio“, – teigė V. Sutkus.

Verslo bendruomenė ragina negriauti valdžios ir socialinių partnerių dialogo – gerbti susitarimus ir laikytis įsipareigojimų. Ji taip pat išreiškė viltį, kad valstybė atsakingai įsivertins savo išlaidas ir bus priimti reikiami sprendimai viešojo sektoriaus efektyvumo klausimams spręsti.