Verslas teisis su valstybe

Prie tokio masinio ieškinio jungtis norėtų ir pagal individualios veiklos pažymą dirbantis Tadas Savickis. Jis turi telefonų, kompiuterių priedų bei elektronikos prekių ir priedų parduotuvę „Gotamo Elektronika", tačiau nuo gruodžio vidurio sugriežtinus karantiną, parduotuvę teko uždaryti ir paversti prekių atsiėmimo punktu.

Kaip ir kiti individualiai dirbantys, vyras gauna valstybės pagalbą - 257 eurus per mėnesį. Jis atvirai sako, kad tokia suma yra per maža. „Kiekvieną mėnesį vis tiek turiu mokėti parduotuvės patalpų savininkui nuomą - 979 eurus. Taip pat sumokėti būsto paskolos įmoką bankui - 130 eurų. Dar 215 eurų - alimentus vaikui. O ir pačiam valgyti norisi... Galbūt valdžios institucijos gali paaiškinti, kaip sutilpti į tuos 260 eurų?" - klausia T.Savickis.

Įprastai jo parduotuvė sugeneruodavo 4000 eurų apyvartą per mėnesį. Dabartinė apyvarta siekia vos 400 eurų. „Situaciją lyginu su uogienės valgymu iš rūsio - kai vertiesi iš to, ką esi sukaupęs. Pajamų užtenka tik pavalgyti, naujų prekių nebeužsakinėju. Per dienas pats sėdžiu parduotuvėje, kuri veikia kaip atsiėmimo punktas, nors klientų beveik nėra", - pasakoja verslininkas. Pats T.Savickis nėra paskaičiavęs, kiek laiko dar atsilaikys, bet tendencijos prastos - kaimynystėje veikusi suvenyrų parduotuvė neseniai nutraukė veiklą ir užsidarė.

Verslininkas kritikuoja valdžios siūlymus perkelti prekybą ir sako, kad tokia idėja prasilenkia su bet kokia logika: „Mane kažkiek gelbsti interneto parduotuvė, tačiau esu paskaičiavęs, kiek tai kainuoja. Kažkada jos sukūrimas kainavo 7000 litų, o tada reikėjo į ją sukelti apie 12 tūkst. prekių. Visos elektroninės parduotuvės sutvarkymas užtruko 4000 valandų. Siūlyti įmonėms, kurios iki tol neturėjo elektroninės parduotuvės, prekiauti internetu, yra nutolęs nuo realybės variantas."

T.Savickis sako, kad uždraudusi verslininkams veikti, valstybė turėtų prisiimti daugiau atsakomybės. „Jeigu Vyriausybė draudžia naudotis nuomojamomis patalpomis pagal paskirtį, kodėl tuomet už nuomą turiu mokėti aš? Valstybė siekia sumažinti susirgimus, bet už tai, kad tikslas būtų pasiektas, moku aš, smulkusis verslininkas.

Nepritariu iniciatyvoms laužyti įstatymus ir dirbti, net jei tai uždrausta. Bet galima eiti teisiniu keliu. Pavieniai verslininkai to daryti negali, nes brangu. Tačiau verslininkus ginanti Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, manau, turėtų imtis iniciatyvos. Manau, ieškinys teismui jau turėjo būti pateiktas gruodžio mėnesį, nors apie tai pradėta kalbėti tik dabar. Aš pats mielai jungčiausi į tokį procesą", - sako verslininkas.

Situaciją komentuoja Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris STOŠKUS:

- Ar verslininko Tado istorija - išskirtinė?

- Ne, tokių istorijų yra daugybė visoje Lietuvoje. Jeigu lygintume su pirmuoju karantinu, antrasis yra daug pavojingesnis smulkiajam ir vidutiniam verslui. Didžioji dalis turėtas santaupas išleido pirmojo karantino metu. Dabar išsilaikyti daug sunkiau nei pernai pavasarį. Visi prekybininkai stebi apyvartos smukimą. Netgi tie, kurie ir dabar dirba. Kai kurios parduotuvės rajonuose skaičiuoja iki 80 proc. sumažėjusius pardavimus. Taip yra todėl, kad žmonės neturi pinigų. Be to, mūsų valdžia padovanojo nemažai „dovanų" verslui. Pavyzdžiui, buvęs Seimas padidino nekilnojamojo turto mokestį - mažiausias galimas tarifas padidintas nuo 0,3 iki 0,5 proc. Tai juk yra 80 proc. padidėjimas.

Be to, nuo Naujųjų metų gyventojams pabrango elektra. Taip pat kilo minimalus atlyginimas. Atrodo, kad tai nėra daug, bet kai viskas susideda, kaip verslas gali išsilaikyti su sumažėjusiomis apyvartomis? Iš ko mokėti atlyginimus ir kaip pragyventi žmonėms iš tų 257 eurų?

- Vyriausybei patariančių ekspertų tarybos sudėtyje nėra nė vieno smulkiojo verslo atstovo. Nereikia stebėtis, kad vilkinami sprendimai, palankūs šiems verslininkams?

- Vadinu šią Vyriausybę didžiųjų prekybos tinklų vyriausybe. Leidžiama smulkiųjų sąskaita pelnytis didiesiems prekybininkams. Man teko dalyvauti pasitarime, kur vieno prekybos tinklo atstovė papasakojo, kaip per naktį sugebėjo atidaryti 17 maisto produktais prekiaujančių skyrių iki tol maistu neprekiavusiose parduotuvėse. Ar per naktį gavo reikalingus leidimus dirbti?

Nematau jokio pagrindo riboti smulkiojo verslo veiklą. Ar kas nors gali pasakyti, kokioje mažoje parduotuvėje ar kirpykloje buvo užsikrėtimų židinys? Man apie tai neteko girdėti. Nes visi smulkieji atsakingai žiūri į savo veiklą ir laikosi visų reikalavimų.

Pavyzdžiui, kiekvienoje mano turimoje parduotuvėje galėtume aptarnauti po du klientus vienu metu. Bet mes įleidžiame tik po vieną, norėdami apsaugoti savo klientus. Rajone gyventojai įpratę ir ilgiau užsibūti parduotuvėje, pabendrauti su pardavėjais. Mandagiai paaiškiname, kad tokių pokalbių kuriam laikui reikia atsisakyti. Nė vienas mano darbuotojas nesusirgo, užkrėstas pirkėjo ar atvirkščiai.

- Dėl tokių priemonių smulkiojo ir vidutinio verslo sektorius sumažės?

- Jau dabar matau, kad ima užsidarinėti netgi tos mažos parduotuvės, kurioms vykdyti veiklą neuždrausta. Tikriausiai greitai pasipils bankrotai. Manau, bankrotų skaičius, palyginus su paprastais metais, padvigubės. Tada tie žmonės, kurie iki šiol išlaikė savo darbo vietą, įdarbino kitus ir mokėjo mokesčius, turės galimybę registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti valstybės išmokas. Tai tikrai neprisidės prie ekonomikos gerinimo.

Informacija:

Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad trečiadienį spręs dėl prekybos veiklos, grožio paslaugų bei treniruočių lauke atlaisvinimo. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymėjo, kad ministerija Vyriausybei teiks siūlymus dėl kirpyklų veiklos atlaisvinimo bei treniruočių lauke.

„Esame ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijoje apsitarę, kad trečiadienį galėtume priimti sprendimus dėl paslaugų ir prekybos veiklos atlaisvinimo. Kalbant apie paslaugų teikimą, galėtume atlaisvinti grožio paslaugas, užtikrinant, kad vienam paslaugos gavėjui tektų ne mažiau kaip 20 kv. metrų ploto ir paslauga teikiama vienam žmogui vienu metu. Mes taip pat pasiūlysime trečiadienį apsispręsti ir dėl treniruočių lauke, kada yra vienas klientas ir vienas treneris, nes tai yra tam tikra paslauga, tik veikia dar saugesnėmis aplinkybėmis", - pridūrė ministrė.

Jos teigimu, Vyriausybei taip pat bus siūloma apsispręsti dėl prekybos vietų, turinčių atskirus įėjimus, kai vienam klientui tenka 20 kv. metrų, atidarymo.

„Galimas parduotuvės dydis galėtų būti iki 300 kv. metrų, bet dėl to dar turės galutinai apsispręsti Vyriausybė", - sakė A.Armonaitė.