respublika.lt
 

VDI: darbo santykių ypatumai šventiniu laikotarpiu - nuo viršvalandžių iki prastovų (1)

2019 gruodžio mėn. 19 d. 15:46:27
Vida Danilevičiūtė, Elta

Artėjant šventėms, vienose srityse darbai intensyvėja, ieškoma papildomų darbuotojų, padaugėja laikino darbų pasiūlymų, kitose - darbų mažėja, nustatomas trumpesnis darbo laikas arba renkamasi nedirbti.

×
nuotr. 1 nuotr.
Pinigai. Eltos nuotr.

 

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).

Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka: darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).

Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

VDI teigimu, dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje). Be to, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką), ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Pagal Darbo kodeksą, darbdavys neturi teisės vienašališkai nuspręsti išleisti darbuotojų nemokamų atostogų, jeigu nėra jų sutikimų ar prašymų. Dėl kokio ilgio nemokamų atostogų susitaria darbuotojas ir darbdavys, yra neribojama, teigia VDI.

Dėl kasmetini atostogų suteikimo šventiniu laikotarpiu darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir tokiu atveju darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.

Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.

Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam laikui negu viena valanda. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos  laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio. Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama jau minėta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

VDI teigimu, nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

Analogiškos baudos taikomos ir už darbo laiko apskaitos pažeidimus.

VDI taip pat primena, kad norėdami prekiauti ar teikti paslaugas asmeniškai asmenys, užsiimantys komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, turi turėti tai veiklai reikalingą licenciją. Jei šių dokumentų neturi, gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų, o už pakartotinį tokį pažeidimą – nuo 800 iki 1800 eurų.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽDARYTAS: Austrijoje, Alpių mieste Insbruke, uždarytas vienas viešbutis, paaiškėjus, kad koronavirusu užsikrėtė ten dirbanti administratorė iš Italijos.
  • ATLEIS: kelionių planavimo platforma „Expedia“ pranešė apie ketinimus atsisakyti apie 3 tūkst. darbo vietų; viena iš šio žingsnio priežasčių - „nuviliantys“ praėjusių metų veiklos rezultatai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar švęsite Užgavėnes?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar „trikojai“ keliuose daro įtaką jūsų vairavimui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 -2 C

+1 +2 C

 

 0 C

+1 +2 C

+4 +6 C

 

+2 +3 C

3-5 m/s

4 m/s

 

4-5 m/s

Nuorodos