Valstybės įmonė stengiasi ne dėl vartotojų, o dėl akcininkų

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė savo kadencijos paskutinį pusmetį - 2020 m. pavasarį - tuometinio finansų ministro Viliaus Šapokos teikimu nusprendė, kad dalį įmonių grupės akcijų reikia parduoti (tiesa, gražiau vadinama - listinguoti).

Anksčiau skelbta, kad „Ignitis grupės" akcininkais - tiesiogiai ar netiesiogiai - tapo Lietuvoje veikiantys bankai SEB ir „Swedbank", investicijų valdymo bendrovė Invalda, taip pat keletas fizinių asmenų.

Tarp privačių investuotojų - nemažai „užsieniečių" (tiesiogiai ar netiesiogiai): „The Bank of New York Mellon", „Avaron ir Avaroni", „State Street Bank and Trust company" ir kiti.

Nuo momento, kai valstybei priklausiusi įmonė tampa privati (nors keliomis akcijomis), ji, kaip ir kiekvienas privatus verslo subjektas, privalo veikti siekdama svarbiausio tikslo - pelno. Kad nenukentėtų teisėti akcininkų lūkesčiai. Todėl nebestebina, kad vartotojai toliau „smaugiami".

Pati „Ignitis grupė" skelbia: „Daugumos akcininkas yra Lietuvos Respublika (institucija įgyvendinanti akcininko valią - Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Daugumos akcininkas).

Jai priklauso 74,99 proc. bendrovės akcijų. Likusi akcijų dalis priklauso instituciniams (15,06 proc.) ir mažmeniniams (9,95 proc.) investuotojams. Kitų daugiau nei 5 proc. patronuojančiosios bendrovės akcijų turinčių šalių nėra".

Vakar D.Maikštėnas, kurio alga pastaruoju metu būdavo didžiausia iš visų valstybės valdomų įmonių ir gerokai viršydavo šalies vadovų algas (per 18 tūkst. eurų per mėnesį!), aiškino, kad dividendų politikos pokyčiai atsirado „listingavus bendrovę".

„Jei anksčiau dividendams būdavo išmokama apie 80 proc. grynojo pelno, tai, pakeitus dividendų politiką, dividendų srautą fiksavome. Suteikėme siekį, pažadą, kad kasmet dividendų srautas per metus augs po maždaug 3 proc. Tą ir vykdome", - Seime kalbėjo D.Maikštėnas.

Anot jo, dėl to laimi ne tik Lietuva, kuri yra pagrindinė „Ignitis grupės" akcininkė, bet ir privatūs investuotojai.

„Nes dividendų politika tapo stipriu instrumentu, kadangi aiški dividendų politika... Dabar reikia tikėtis ne tik akcijų svyravimų - stabilus dividendų srautas duoda tam tikrą grąžą", - aiškino „Ignitis grupės" vadovas.

Vienas socialdemokratų lyderių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas išreiškė rūpestį, kada bus pastatyti planuojami du jūrų vėjo jėgainių parkai?

„Kadangi esu šiokio tokio inžinerinio išsilavinimo, tai pastebėsiu, kad statyti ant žemės yra lengviau nei vandenyje. Žinant, kiek mes statome Nacionalinį stadioną, kyla klausimas, kodėl taip drąsiai teigiate, kad pirmas parkas jūroje jau 2030 m. duos pirmąją produkciją. Kaip sekasi vystyti ir kaip sekasi statyti jūroje, jei nesiseka pastatyti, kaip stadiono, ant žemės?" - domėjosi A.Sysas.

Pasak D.Maikštėno, terminai nustatyti remiantis tarptautine patirtimi.

„Ką tik baigėme kartu su partneriais statyti Škotijoje 800 MW jėgainę. Ji Jungtinės Karalystės kanclerio kartu su Škotijos politikais atidaryta, dėkojant, kad prisidėjome prie Škotijos energetinės nepriklausomybės. Svarbiausia neužkliūti daryme to, ko nežinai, ir pritraukti aukštos kvalifikacijos profesionalus, kurie jau ne kartą tą yra darę.

Pas mus yra išvystyta jūrinio vėjo komanda, kurioje visiška apimtimi dirba žmonės iš maždaug 20-ies šalių. Sudėjus jų patirtį, kurie yra dirbę prie tokių projektų... O kartu dirbama su partneriais, kurie irgi turi panašių profesionalų", - dėstė D.Maikštėnas.