Laukia pokyčiai

Teigiama, kad šešėlio mastas automobilių versle gali siekti 38 mln. eurų, turgaviečių versle - maždaug 10 mln. eurų, o statybose - net 600 mln. eurų.

Vyriausybė Seimui pristatė keletą esminių pakeitimų. Turgavietėms būtų įvesta centralizuota apskaitos sistema, prekeiviai tiek ryte, tiek vakare turėtų pildyti elektroninį apskaitos žurnalą.

Prekiaujantieji automobiliais turės kreiptis į „Regitrą“, kuri mašinai išduotų specialų identifikacinį numerį, jis būtų naudojamas tiek parduodant portaluose, tiek turguose. Taip siekiama užkirsti kelią tarpininkams nemokėti valstybei mokesčių, kai slepiamasi po įforminimu „tiesiai iš vokiečių“. Šis numeris leis atsekti pardavėją, kuris privalės susimokėti mokesčius. Taip pat vienas iš pokyčių tikslų, kad po įvairių avarijų įvežtos į šalį vadinamosios „mašinos atliekos“ neturėtų galimybės važinėti gatvėmis.

Statybininkai privalėtų turėti ID korteles, kurios būtų susietos su darbų apskaita ir su statybininko kompetencija.

Tiesa, teigiama, kad, jei Seimas pritars, pakeitimai įsigaliotų jau kitąmet, tačiau dėl pokyčių statybininkams tektų luktelėti, nes statybininkų kortelė būtų diegiama keliais etapais.

Vyriausybė pabrėžia, kad pokyčiai buvo derinti su visomis suinteresuotomis šalimis.

Turguose išaugs produkcijos kainos

Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius dėl situacijos neslėpė pasipiktinimo. Pasak jo, Vyriausybė net nepasivargino klausimo aptarti su jais.

„Su mūsų asociacija, kaip ir su Smulkiojo ir vidutinio verslo asociacija, niekas nebuvo derinta. Mes kreipiamės, tačiau esame ignoruojami“, - sakė V.Butkevičius.

Paklaustas, kaip naujoji tvarka paveiktų turgaus prekybininkus, minėtos asociacijos vadovas tvirtino, kad išaugs produkcijos kainos, nes pirmiausia reikės priimti papildomų darbuotojų, kurie būtų apmokyti dirbti su kompiuterine įranga bei įsigyti pačią įrangą. Didės ir laiko sąnaudos.

„Žmogus į turgų turės atvažiuoti anksčiau. Jau dabar turgus prasideda 3-4 nakties. Reikės pirmą nakties atvažiuoti, išsidėlioti produkciją, susivesti duomenis elektroniniu būdu. Be to, internetas stringa, gali būti techninių problemų, - aiškino V.Butkevičius. - Nauja sistema dar labiau paskatins žmones eiti į šešėlinę ekonomiką. Pagal dabar galiojančią tvarką, viskas vedama į popierinius žurnalus. Ar vesime į juos, ar į elektroninius žurnalus - tai problemos neišsprendžia. Koks skirtumas, kur rašysiu skaičiukus? Žmonės, kurie nėra prekiavę turguje, sėdi ministerijose ir kuria dalykus, visiškai nederindami su smulkiojo verslo atstovais.“

Šešėlį padėtų įveikti platesnės apyvartos ribos

V.Butkevičius aiškino, kad dabar galiojanti tvarka pagal verslo liudijimą leidžia prekiauti 45 tūkst. eurų ribose. O ES leidžiama iki 85 tūkst. eurų.

„Nuo 2008 metų Lietuvoje didėjo emigracija, augo kainos ir žmonės nebetelpa į apyvartų ribas. Čia problema. Jeigu Vyriausybė padidintų apyvartos ribas dirbant su verslo liudijimu iki 85 tūkst. eurų, šešėlis savaime sumažėtų. Šiandien Europos Parlamentas tas ribas svarsto padidinti iki 150 tūkst. eurų per metus. O pas mus vis dar 45 tūkst. eurų“, - aiškino asociacijos vadovas.

Turgaus prekybininkai jaučiasi labai įžeisti. V.Butkevičiaus teigimu, vienos konferencijos metu premjeras yra viešai pasakęs, kad bus sunaikintas šitas „gyvulių ūkis“.

„Dirbančius su verslo liudijimu palygino su gyvuliais. O gyvuliai, esant reikalui, skerdžiami. Anksčiau Vytautas Landsbergis visus neįtikusius vadindavo šunauja, o dabar politikai mus vadina gyvuliais. Taip nedaroma“, - nukirto V.Butkevičius.

Nauja tvarka nieko nepakeis

Tuo, kad valdžia nesitarė ir su automobilininkais, stebėjosi ir Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos prezidentas Gintas Braždis. „Visos Vyriausybės deklaruoja, kad tarsis su tos srities verslininkais, asociacijomis, o nesitaria. Kam jiems tartis, jie viską žino. Beje, išvis nėra tokios sąvokos kaip „atlieka“. Amerikoje mašina pakliūva į autoįvykį ir savininkas nusprendžia, ar jis ją nurašo. Tai tam, kad nebūtų piktnaudžiavimo draudimo sritimi. Amerikoje tokias mašinas nurašo ir jų nebegalima priregistruoti, nesumokėjus atgal draudimo mokesčių, kuriuos žmogus už mašiną gavo, - kalbėjo G.Braždis. - Be to, juk nebūna atlikta ekspertizė, kad būtų nustatyta, jog mašinos remontuoti neįmanoma. O klaidingos informacijos, kad mašinos iš penkių suvirintos, galima prisiskaityti visur.“

Anot pašnekovo, nauja tvarka nieko nepakeis. Situacija pasikeis tik, kai žmonės turės tiek pinigų, kad įpirks naujus automobilius.

Kam reikia naujos sistemos, jei yra sukurta?

Dėl statybininko kortelių irgi kyla nepasitenkinimas. Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog jau ilgiau kaip metus veikia statreg.lt portalas
(STATREG - tai statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registras, darbuotojų vertinimo sistema, jų poreikio analizės įrankis, darbo laiko apskaitos įrankis), asociacija išduoda kompetencijų kortelę.

„Rekvizitai.lt taip pat yra visi įmonių duomenys. Mes Statybininko kortelę išduodame tik išlaikiusiems žodinį ir praktinį testus. Kortelė turi galimybę jungtis prie registro ir „online“ teikti visą informaciją apie darbuotoją ir jo kompetenciją“, - sako D.Gedvilas. Tačiau, pasak jo, valdžia kažkodėl nori kurti kitą sistemą.

„Reikia mažinti išlaidas, o ne galvoti, kaip čia tas korteles gaminti, administruoti. Viskas sukurta, viskas veikia. Tik reikia vieno teisės akto - kad kortelė privaloma kiekvienoje statybvietėje, kurioje išduotas statybos leidimas. Ir nustatyti datą, kad rinka pasirengtų“, - aiškino D.Gedvilas. Jo teigimu, yra teisės akto projektas, kad viešojo administravimo funkciją nuo 2025 metų galės atlikti tik valstybė. Matyt, dėl šio fakto valdžia nori naujos sistemos.

„Mes turime valdžios pateiktas skaidres, 1,5 mln. eurų kainuotų sistemos kūrimas, 260 tūkst. eurų kasmet būtų išleidžiama sistemos palaikymui. Bet nieko nekalba apie etatus, kiek reikės papildomų biudžetinių darbo vietų sukurti. Mes sakome, kad kompetencijų patikrinimą gali daryti tik ekspertines žinias turintys specialistai. Tad klausimas, iš kur jie tuos ekspertus gaus? Statybininkų asociacija vienija daugiau kaip keletą šimtų organizacijų, mes subūrėme 59 ekspertus, apmokėme, instruktavome. Ir dirbame. O sakoma - ne, mes sukursime savo ir savaip darysime. Trūksta pinigų pensininkams, švietimui, tai tegu tuos pinigus jiems atiduoda. Nežinau, kas darosi, gal trūksta biudžetininkų etatų...“ - ironizavo D.Gedvilas.

Vyriausybė sako, kad minėtos asociacijos pažymėjimai išduodami asociacijai priklausantiems statybininkams. „Privalomos statybininkų ID kortelės sistemos sprendimai bus įgyjami viešojo konkurso būdu, tad jame galės dalyvauti visi suinteresuoti subjektai ir jau turintys sprendimus ar galėsiantys juos sukurti ir pasiūlyti. Rengiamo sprendimo įgyvendinimui reikės biudžeto lėšų, tačiau planuojamas reikšmingas sprendimo atsiperkamumas, nes bus užkertamos galimybės piktnaudžiavimams statybose, skatinamas legalumas, mažinamos galimybės nedeklaruoti darbo laiko ir pajamų, statybos objektų. Analogiško sprendimo įdiegimas Suomijoje per 18 mėn. nuo įdiegimo padidino pajamų į biudžetą surinkimą apie 500 mln. eurų“, - aiškina Vyriausybė.