1 nuotr.„Fintech“ sektorius Lietuvoje išlaiko itin spartų ir reguliarų augimą. 2020 m. apyvarta pasiekė 399 mln. EUR ir palyginti su 2018 m. išaugo beveik 60 proc. Tikimasi, kad šie metai bus geresni, o artimiausias laikotarpis gali tapti dar didesniu proveržiu, kadangi 2022 - 2027 m. Lietuvos „fintech“ sektorius vadovausis naujomis gairėmis, kurias šiuo metu ruošia Finansų ministerija kartu su rinkos atstovais. Tačiau specialistai šio sektoriaus augime deda vieną svarbų akcentą – viskas priklausys nuo Lietuvos Banko veiksmų, požiūrio į plėtrą, kuris tikimasi, neribos tam tikrų veiklos sričių ir bus orientuotas į tarptautiškumą.
2018-2021 metais darbuotojų skaičius „fintech“ sektoriuje padidėjo net 1,9 karto - nuo 2 812 iki 5 393, o šio sektoriaus įmonių skaičius šalyje dabar viršija 230. Anot Vilniaus universiteto Teisės fakulteto organizuojamame renginyje savo mintis trumpai išsakiusio buvusio Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, taip sparčiai žengiant į priekį, Lietuvos „fintech“ įmonėms būtina laikytis globalaus požiūrio. Tai yra bene pagrindinis augimo akcentas.
„Į Lietuvą turėtumėme žiūrėti kaip į dalį Europos Sąjungos (ES) rinkos. Skirstymą į Nacionalinę ar ES rinką turime pamiršti jau nuo 2004 m. gegužės mėnesio. Visai Europai norėtųsi palinkėti išnaudoti tas galimybes, kurios susijusios su didžiausia, globalia rinka.
„Pats Lietuvos „fintech“ kelias neturėtų virsti takeliu. Mes turime visas galimybes atradę šią nišą toliau ją vystyti. Tik tokiu būdu galime išspręsti problemas, kurias turime bankiniame sektoriuje, konkurencijos srityje, kalbant apie atskiras finansines paslaugas“, – teigė V.Vasiliauskas.
V. Vasiliauskui pritaria ir „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė, pažyminti, kad labai didelė dalis „Fintech“ įmonių renkasi ne būti vietinėmis žvaigždėmis, tačiau veikti globaliai. Ji taip pat pabrėžia, kad jeigu bus prašoma orientuotis į Lietuvą ar pasirodys ribojimai tam tikroms teisėtomis veiklos sritims, tai gali Lietuvai kainuoti labai brangiai.
„Žvelgiant į ateitį, tai įmonėms bus keletą ar keliasdešimt kartų lengviau augti, jei globalumas nebus ribojamas. Tikimės, kad „fintech“ strateginis tikslas nepakis ir toliau sieksime tapti Europos finansiniu centru, o įmonių nebus prašoma didesnėmis apimtimis veiklą vykdyti Lietuvoje, nebus ribojamos tam tikros veiklos sritys. Sutinkame, kad sektorius turi būti brandus ir kokybiškas, to patys siekiame. Plėtra ir rizikos visada yra balanso būsenos. Palikdami per siauras duris ir nuolat bijodami galime sunaikinti ilgų metų darbą, tai ką pasiekėme Lietuvoje ir kaip į mus žiūri visas pasaulis”, – savo įžvalgomis dalijasi V.Amulė.
Tuo tarpu „Pervesk“ vadovas dr. Darius Kulikauskas pabrėžia, kad su laiku vis ryškiau šviečia faktas, kurio ir vieno puikiai pakanka situacijai nusakyti – vien tik Lietuva ar Baltijos šalys „fintech“ įmonėms nebėra įdomios. Naujųjų finansinių technologinių įmonių ambicijos yra visa Europa arba, kitaip tariant, jos siekia numinti itin plačius kelius.
Lokali rinka yra gera vieta pasižiūrėti, kas veikia, o kas ne tik pačiais pirmais įmonės gyvavimo metais, kai dėliojami procesai, formuojasi komandos branduolys. O jeigu nori neužsibūti tik vienoje, ilgoje linijoje, reikia plėsti požiūrį.
Manau, kad koncentravimasis į platesnę Europos rinką yra atsakymas į klausimus, kurie mums ir Lietuvoje svarbūs. Jeigu į Lietuvą ateis stiprūs rinkos žaidėjai, tai natūralu, kad jie samdys vietinį personalą. Neišvengiamai organizacijos viduje kils idėjų, kad ir čia tas paslaugas reikia siūlyti“, – teigia D. Kulikauskas.
Tarptautiniai ekspertai tikisi, kad iki 2025 m. pasaulyje bendrai „fintech“ rinkos dydis bus iki 124,3 mlrd. USD, o metinis augimo tempas (CAGR) sieks 23,84%. Pagrindiniai veiksniai lemiantys šios rinkos augimą yra didėjanti išmaniųjų telefonų ir bankinių programų paklausa, didėjančios privačių investuotojų investicijos į „fintech“ įmones, greitesnio interneto skvarba, dirbtinio intelekto (AI) ir „blockchain“ technologijų platesnis panaudojimas.
