respublika.lt

Uždarytas verslas ruošiasi teismams

(0)
Publikuota: 2021 balandžio 11 09:07:38, Justina GAFAROVA
×
nuotr. 1 nuotr.
Kadras iš barų, restoranų ir naktinių klubų darbuotojų akcijos, kuria buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad parama šiam sektoriui vėluoja. Eltos nuotr.

Po Vyriausybės sprendimo neleisti dirbti visiems verslams, žmonės neslepia ne tik nusivylimo, bet ir pykčio. Ypač sunkiai laikosi kelis mėnesius dirbti negalintis smulkusis ir vidutinis verslas. Taip ir nesulaukdami Vyriausybės pažadų ištesėjimo, jie beda pirštu į užsienio pavyzdžius ir primena, kad daugybė verslų jungiasi ketindami valstybę paduoti į teismą.

 


„Vakaro žinių" kalbinta Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė neslepia, kad šios srities verslas jau pavargo būti diskriminuojamas Vyriausybės:

 

„Situacija yra labai bloga, verslas nusivylęs, visus kankina nežinomybė. Paskutinis valdžios akibrokštas atėmė bet kokią viltį. Verslai ruošėsi atsidaryti: žmonės buvo atšaukti iš prastovų, testavosi.

Nors esame viskam pasiruošę. Apie antrą bangą kalbėta seniai, tad net mažiausios įmonės jau tada pasidarė atskirus įėjimus ir išėjimus, kad būtų galima reguliuoti srautus. Manau, verslas pasiruošęs dirbti saugiomis darbo sąlygomis visais 300 proc."

- Vasarį smulkieji žadėjo paduoti valstybę į teismą, jeigu nebus leista dirbti. Šią savaitę vėl likote „it musę kandę". Ar teisitės?

- Šiuo metu tariamės su teisininkais ir stebime kitų šalių pavyzdžius. Matome, kad teismai kitose šalyse vienas po kito naikina vyriausybių priimtus sprendimus ir ribojimus.

Ruošiamės, kad Lietuvoje gali tekti pereiti visas instancijas. Taip pat Konstitucinis Teismas turi pasisakyti, ar priimti teisės aktai dėl karantino yra teisėti. Žinoma, nesinori bylinėtis su savo valstybe, bet situacija nepalieka mums kitos išeities. Pavargome nuo to, kaip į mus žiūrima, nors mūsų verslo sektorius suneša didžiausią mokesčių dalį.

- Kokia dalis smulkiojo ir vidutinio verslo atsilaikys?

- Stebiuosi mūsų verslo kantrumu. Bet, manau, užsidarys apie trečdalis smulkiojo ir vidutinio verslų. Esame keturis mėnesius nedirbantys ir nebeturime uždarbio, o reikia išlaikyti šeimas, kurios yra prie bado ribos. Gal valdžia nesupranta, bet smulkusis verslas daugiausiai yra šeimos įmonės, kuriose dirba šeimos nariai ir giminaičiai. Negalint dirbti, be pajamų lieka ne vienas, o visa šeima.

Matome, kaip užsidaro netgi tie verslai, kurie šiandien gali dirbti. Nes pardavimai drastiškai nukritę. Pavyzdžiui, įrankiais prekiaujantis verslininkas savo parduotuvėje per dieną sulaukia dviejų pirkėjų. Dirbti jam leidžiama, bet kaip jam išlaikyti patalpas, du darbuotojus ir dar sumokėti visus mokesčius? Toks verslininkas negauna jokių valstybės kompensacijų ar paramos. Ir jeigu abu šeimos maitintojai turi mažus versliukus, o jų vaikai eina į darželį, kaip jiems išlaikyti šeimą? Net nežinau, ką tokiems žmonėms pasakyti.

- Pernai valstybė pasiskolino beveik 8 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimui. Gal iš tų pinigų smulkiajam verslui buvo skirtos išmokos, kurios visiškai kompensuotų praradimus arba kitokia negrąžinama pagalba, kuri ir leidžia verslui taip ilgai laukti valdžios malonės?

- (Juokiasi.) Juokingesnio klausimo dar nesu girdėjusi. Pirmo karantino metu 70 tūkst. mažiausių įmonių gavo GPM mokesčio lengvatą. Šiemet lengvata galės pasinaudoti tik 20 tūkst. O kur kiti?

Smulkusis ir vidutinis verslas gavo paskolas ir mokesčių atidėjimus. Bet visa tai vis tiek verslui reikės grąžinti.

- Skelbiama, kad Lietuvoje vidutinis bedarbių skaičius 2019 m. siekė 91,9 tūkst., 2020 m. jis buvo 34 tūkst. didesnis ir siekė 125,9 tūkst., o vien šių metų sausį sudarė 20,6 tūkst. Greičiausiai tai bus negalinčio veikti verslo darbuotojai?

- Taip. 2019 m. 97 proc. viso verslo sudarė pačios mažiausios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų. Šiose įmonėse tais metais dirbo 49,6 proc. visų šalies darbuotojų.

Yra ir kiti įdomūs skaičiai. Nuo pernai kovo iki šių metų sausio vidurio, galima sakyti viso karantino metu, didžiausias atleidimas buvo mažose įmonėse, kuriose yra nuo 10 iki 49 darbuotojų. Čia iš viso atleisti 12 553 darbuotojai. Greičiausiai šis verslas nesulaukė atlaisvinimų. Antroje vietoje su 8514 atleistų darbuotojų - stambios įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų.

Tai baisūs skaičiai, kurie nėra tik skaičiai. Šie žmonės turėjo registruotis į Užimtumo tarnybą, valstybė turi mokėti jiems bedarbio išmokas, galbūt ir kitas pašalpas arba kompensacijas. Mūsų asociacija yra paskaičiavusi, kad atleisto žmogaus išlaikymas valstybei kainuoja tris kartus brangiau, nei darbuotojo išlaikymas darbdaviui. Be to, svarbiausia net ne tai. O tai, kad nedirbdamas žmogus praranda orumą, o įpratus nedirbti vienai kartai, dar kelios kartos nenori grįžti į darbo rinką.

- Kaip manote, valdžia to nesupranta ar tyčia nenori leisti dirbti?

- Visą šį laiką galvoju apie tai, bet taip ir nesugebėjau rasti atsakymo, kodėl taip su mumis elgiamasi. Nežinau, kaip atsakyti žmonėms, kuriems atstovaujame, nežinau, ką atsakyti ir jums.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s