„Kai žmonės tikisi situacijos pablogėjimo, tas pablogėjimas tikrai bus, nes ekonomikoje vartojimą lemia vartotojų lūkesčiai. Nemažai žmonių jau pajuto finansinės padėties pablogėjimą, tik jis dar nėra kritinis ir daugumai vis dar užtenka pinigų baziniams poreikiams“, – sako tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Materialinius ir finansinius praradimus bei ženkliai sumažėjusias pajamas patyrę nurodo du iš penkių apklaustųjų (38 proc.).

Artimiausi planai skolintis artimi nuliui

Kas antras tyrime dalyvavęs namų ūkis nurodė turįs vienos rūšies pajamų šaltinį. 7-iais iš 10 atvejų pajamų šaltinis yra darbo atlyginimas. Apie galimai pagerėsiančią finansinę padėtį per artimiausius tris mėnesius svajoja tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas.

„Todėl nenuostabu, kad beveik visi apklaustieji – net 95 procentai – teigė neketiną artimiausiu metu skolintis pinigų. Tai griauna mitą apie tai, kad bankams reikia suteikti palankesnį svertą, jie išskolins pinigus vartojimui, ir tai įsuks ekonomikos variklį“, – sako vieno iš apklausos užsakovų Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Kas ketvirtas lietuvis nurodė turįs ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams. Beveik visi skolų turintieji nurodė žiną, kad susidūrus su finansiniais sunkumais, pavyzdžiui, netekus darbo ar didelės dalies pajamų, galima kreiptis į kreditą išdavusią įstaigą ir prašyti „kredito atostogų“. Kreiptis dėl paskolos grąžinimo atidėjimo ketina trečdalis įsiskolinusių – į klausimą „Kiek tikėtina, jog per artimiausius 3 mėnesius susidūrus su galimais finansiniais sunkumais, dėl turimų paskolų / kreditų grąžinimo atidėjimo kreiptumėtės į kreditą išdavusią įstaigą“ 32 procentai apklaustųjų atsakė „labai tikėtina“ arba „kažkiek tikėtina“.

Trijų mėnesių standartinių „kredito atostogų“ daugeliui nebūtų gana. Skolų turintieji Lietuvos piliečiai mieliau rinktųsi ne mažiau kaip 6 mėnesių atostogas – tokį arba dar ilgesnį terminą nurodo 62 procentai apklaustųjų, šiuo metu turinčių paskolų.

Nuotaikas lemia nežinomybė

I. Zoko manymu, prastas gyventojų nuotaikas labiau lemia nežinomybė nei ženkliai suprastėjusi finansinė situacija.

„Šiuo metu yra didelio neapibrėžtumo būsena – išgąstis ir supratimas, kad situacija blogėja, bet dar niekas nežino, kiek gilus ir kiek ilgas bus kritimas. Jei ekonominę situaciją pavyks gana greitai suvaldyti (pasauliniu mastu, ne Lietuvoje), tuomet lūkesčiai gali greitai pasikeisti ir nuotaikos ims greitai taisytis“, – prognozuoja I. Zokas.

K. Kupšio manymu, neapibrėžtumą sumažintų spartesni valdžios veiksmai padedant tvirtesnį pagrindą po skurdžiausiai gyvenančių bei tik vieną pajamų šaltinį teturinčių šeimų kojomis.

„Finansinė pagalvė, kaip antai pažadėtieji 200 eurų pensininkams ir kitoms remiamoms žmonių grupėms, turi ateiti į kiekvienus stokojančius namus kuo greičiau. Tokiu atveju galima tikėtis, kad nežinomybę ir baimę, kaustančią šeimas, pakeis bent nedrąsus optimizmas, kad blogiausia – jau praeityje“, – sako jis.