Trišalė taryba vis nesutaria dėl MMA

„Tą formulės skaičiavimą reikia priimti atsižvelgiant į direktyvą dėl MMA nustatymo. Nors to laiko yra, jis greitai bėga ir ten dar turės įsitraukti nacionalinės valstybės. Tai čia labai svarbus momentas ir pagal tuos direktyvos siūlymus, mes irgi galvojame, kad reikėtų šiek tiek tobulinti pačios MMA nustatymo formulę", - Trišalės tarybos posėdžio metu teigė R.Sartatavičius.

Tačiau tokiai idėjai prieštaravo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė, tvirtinusi, kad formulės keisti nėra jokio pagrindo ir ji puikiai atitinka priimtą direktyvą.

Vis tik, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė tikino, kad formulės keitimui poreikis yra. Ji akcentavo, kad reikėtų galvoti apie kitus dydžius, ne tik penkių didžiausių ES valstybių MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykių vidurkį.

„Ministerija dar praeitais metais pasisakė apie produktyvumo augimą. Tai tikrai mums atrodo, kad svarbu yra įsivertinti tai kaip mūsų ekonomika laikosi ir kaip mes turėtume išlaikyti konkurencingumą", - sakė viceministrė.

Galiausiai didelio pritarimo siūlymas keisti MMA formulę nesulaukė ir klausimas atidėtas ateičiai.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tvirtina, jog 2024 metais MMA Lietuvoje turėtų būti keliama 112,84 euro arba 13,4 proc. - nuo 840 iki 952,84 euro.

Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2024 m. prognozuojamą VDU be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2019-2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.

A.Dabušinskas pažymėjo, kad Lietuvos bankas kaip ir anksčiau MMA laiko pajamų nelygybės mažinimo instrumentu bei siūlo „imti formulės rezultatą kaip pagrindą diskusijoms".

„Suprantama, kad rizikų yra, visaip gali atsitikti, taip buvo ir pernai, ir šiemet. Karas nėra pasibaigęs, tačiau, dabar vertindami situaciją, kaip mes ją matome šiais metais ir ateityje, manytume, kad formulės rezultatas yra geras pagrindas, jį galima būtų imti kaip rodiklį, kuriuo reiktų kelti MMA", - tikino jis.

Tačiau tokį Lietuvos banko pasiūlymą kritiškai vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Skamba gražiai, ypač rinkiminių metų akivaizdoje. Tačiau šiandien visą dieną nagrinėjame iš dalies jau stagnuojančios Lietuvos pramonės problemas, tad išsikelkime sau klausimą, ar šis gražus skaičius bus dovana, ar bausmė dirbantiesiems. Nes šiuo metu net recesijos akivaizdoje verslas apie atleidimus nekalba, bet ar nepradės kalbėti po nepamatuotų politinių sprendimų?

Atsigręžkime į kur kas geresnius 2022 metus. Lietuvoje fiksuojamas didžiausias MMA didėjimas nuo 2019 metų. 2023 m. pradžioje MMA Lietuvoje buvo 51,4 proc. didesnė nei 2019 m. pradžioje.

Jei galime lyginti, tai palyginkime - tai pats didžiausiais MMA augimas visoje ES. MMA Lietuvoje paaugo 15,1 proc. kai tuo metu vidutinis mėnesinis atlyginimas šalyje 2023 metais planuojama augs 9,1 proc", - dėstė jis.

V.Janulevičius pastebėjo, kad Lietuva išsiskiria iš ES šalių narių savo darbo kaštais.

„Jie aukšti ir kyla labai greitai. 2022 metais Lietuvoje darbo kaštų metinis augimas buvo vienas didžiausių. Apdirbamojoje gamyboje šie kaštai augo 13,3 proc. ir tai buvo penktas aukščiausias rezultatas ES. Galų gale perkamosios galios standartais vertinant Lietuvoje MMA sudaro 1170 Eur, kai tuo metu JAV - 920 Eur. Galų gale niekas neabejoja, kad darbo užmokesčio augimas gerai ir sveikintina, bet ar jis pagrįstas ir atspindi taip pat ir produktyvumo augimą. Turime pripažinti, kad realus darbo jėgos produktyvumas mažėja, o darbo užmokesčio kaštai didėja", - nurodė LPK vadovas.

Anot jo, 2022 metais Lietuvoje valandinis darbo jėgos realus produktyvumas ir jos valandiniai kaštai skyrėsi labiausiai iš visų ES šalių.

„Dar iškalbingesnė yra šių rodiklių dinamika ilguoju laikotarpiui. Tai indikuoja esminę problemą - nesubalansuotą ir kenksmingą ekonomikai realios darbo kainos - darbo užmokesčio spiralės fenomeną", - pridūrė LPK prezidentas.