1 nuotr.Prieš euro įvedimą pompastiškai pasirašęs geros valios memorandumą nedidinti kainų, švedų kapitalo „Swedbank“ spjovė į pažadus ir 7,5 tūkst. savo klientų pranešė po Naujųjų didėsiant palūkanas už litais paimtas būsto paskolas. Tai papiktino ne tik piliečius ir vartotojų teisių gynėjus, bet ir sąžiningo verslo atstovus bei politikus. Tačiau „Swedbank“ ir toliau dumia akis patikliems lietuviams.
Skirtingi skaičiai
Skaičiuojama, kad dėl „Swedbank“ taikomos būsto paskolų kainodaros PRIME palūkanoms padidėjus 1 procentiniu punktu, bankas iš tokias paskolas paėmusių klientų gaus daugiau nei 100 mln. litų papildomų pajamų. Paėmusiajam vidutinę 150 tūkst. litų būsto paskolą per metus teks suploti bankui apie 1,5 tūkst. litų papildomai.
Tiesa, „Swedbank“ pateikia kuklesnius skaičiavimus - nuo 100 tūkst. litų paskolos - ir gundo klientus pereinamuoju laikotarpiu, kai palūkanos padidės tik 0,2 proc. Dėl to esą vos 10 litų per mėnesį išaugsiančios paskolos išlaidos gyventojams neatrodo tokios ir baisios.
Kenkia euro įvedimui
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo Rūtenio Paukštės įsitikinimu, tokia „gerąja komunikacija“ žmonės yra klaidinami, nes pereinamajam laikotarpiui pasibaigus palūkanos bus penkiskart didesnės.
Kad „Swedbank“ elgiasi nesąžiningai, mano ir ministro pirmininko patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas.
„Esu giliai įsitikinęs, kad tokiais veiksmais, kurių kol kas nesugeba arba nenori sustabdyti Lietuvos bankas, „Swedbankas“ diskredituoja euro įvedimo procesą Lietuvoje ir pažeidžia savo klientų teises. Manau, kad šis bankas, kuriam pats galimai to nesuvokdamas padeda Lietuvos bankas, siekia privilegijuoto statuso tarp visų kitų šalies verslo įmonių, kurioms draudžiama didinti kainas dėl euro įvedimo“, - sakė jis.
Anot S.Jakeliūno, tai yra jo, kaip eksperto, nuomonė, o premjeras ir Vyriausybė oficialiai šiuo klausimu nuomonės nėra pareiškę.
„Tačiau kai apie tai paskutinįkart kalbėjomės su Algirdu Butkevičiumi, premjeras aiškiai pasakė, kad dėl euro įvedimo kainos neturi didėti“, - akcentavo patarėjas.
Kreipėsi į Stokholmą
Palūkanų didinimo galimybę „Swedbank“ numatė sutarčių su klientais punkte, kuriame nurodyta, kad įvedus eurą bus didinama viena palūkanų sudedamoji dalis. Tačiau, teisininkų nuomone, ši sutarties nuostata prieštarauja ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems euro įvedimą Lietuvoje, bet ir ES teisės normoms, įsigaliojusioms daug metų iki tokių „Swedbank“ sutarčių sudarymo. Pasak S.Jakeliūno, Lietuva eurą įsiveda dėl didesnio stabilumo, o banko aiškinimai, kad palūkanos auga dėl po euro įvedimo padidėjusios šalies ekonominės rizikos, yra finansinė nesąmonė.
Nuo spalio 6 d., kai viešai pasirodė informacija apie tokias „Swedbank“ sutartis, S.Jakeliūnas teigė bendravęs su „Swedbanko“ Vilniuje bei su jo pagrindinio banko Stokholme vadovybe ir siūlęs pakeisti savo poziciją. Tačiau viskas - kaip žirniai į sieną.
Jokios reakcijos
„Swedbank“ nekeičia pozicijos ir šiuo metu bando individualiai tartis su kiekvienu iš 7,5 tūkst. paskolas su PRIME kainodara paėmusių klientų. Tai esą bankui leido Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, tačiau, pasak S.Jakeliūno, tai buvo viso labo vienintelio komiteto pirmininko Balio Bradausko nuomonė - jokio balsavimo nei bendro sutarimo nebuvo.
„Šią savaitę informaciją apie „Swedbanko“ būsto paskolų kainodarą PRIME ir galimą jos neatitiktį Lietuvos įstatymams pateikiau Švedijos finansų inspekcijos pareigūnui, kuris yra atsakingas už bendrą visos „Swedbanko“ grupės bankinės veiklos priežiūrą“, - bent švedų bankų prievaizdus sukrusiant vylėsi S.Jakeliūnas, mat „unikali“ PRIME kainodara sukurta specialiai Baltijos šalims ir banko klientams Švedijoje netaikoma.
VŽ. Pasiteisinimas
Dovilė GRIGIENĖ, „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė:
Mes vykdome visus įstatymus, ir PRIME kainodaros keitimo principai atitinka Euro įvedimo įstatymo nuostatas - banko marža nedidėja, o kitos palūkanų sudedamosios dalys keičiamos taip, kaip numatyta teisės aktuose ir paskolų sutartyse aptarta tvarka.
Faktorius ŠER (šalies ekonominė rizika) litais buvo skaičiuojamas pagal geriausią šalies skolinimosi reitingą, o įsivedus eurą pagal mūsų metodologiją ŠER skaičiuojamas pagal esamą reitingą, kurį nustato agentūra „Moody’s“. Buvo mąstoma, kad įvedus eurą šalies reitingas bus pakeltas. Bet kol kas „Moody’s“ nuo 2009 m. Lietuvos skolinimosi reitingo nepakėlė. Jeigu tas pakėlimas bus per artimiausią pusmetį, ir gana smarkus, paskolų palūkanos gali ir nebrangti.
Svarstėme galimybę atsisakyti šios kainodaros, bet matome, kad apie 80 proc. klientų, papildomai su jais pasikalbėjus ir išaiškinus situaciją, ir toliau renkasi tą pačią kainodarą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
