„Iš tikrųjų, kad masiškai gal nėra (kad vežėjai traukiasi į Lenkiją. – ELTA). (...) Verslas turi laisvę judėti visoje ES, tai mes šitą situaciją stebime. Kol kas skaičiai, kurie rodo įmonių didėjimą ir deficitinį vairuotojų poreikį Lietuvoje, mes matome, kad verslo sąlygos yra panašios“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė viceministras.

Pasak jo, natūralu, kad verslas bando diversifikuotis ir ieškoti galimybių.

„Suprantama, kitur laukiama Mobilumo paketo rezultatų, kaip galutinai susidėlios visa situacija. Tai natūralu, kad verslas bando diversifikuotis ir ieškoti kitų galimybių: arba atsidaryti savo filialus, ar kurti atskirus juridinius vienetus. (...) Tas procesas stebimas visose šalyse, kur perėjo per šitą transporto paslaugų evoloiuciją“, – tęsė jis.

Kaip jau rašėme, gruodžio 20 dieną Briuselyje buvo pasiektas susitarimas dėl Mobilumo paketo, tačiau Europos Komisija įsipareigojo iki direktyvų įsigaliojimo pradžios įvertinti, ar reguliarus vilkiko grąžinimas leis valstybėms narėms pasiekti ambicingus naujus ES klimato kaitos stabdymo tikslus. Prieš Mobilumo paketą balsavo Lietuva, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Latvija, Rumunija, Malta, Kipras ir Estija. Dėl tam tikrų Mobilumo paketo nuostatų susilaikė Belgija ir Jungtinė Karalystė.

Susitarimui dėl ES mobilumo paketo pritarus Taryboje, Europos Parlamentas turės dar kartą balsuoti plenarinėje sesijoje ir priimti trišalėse derybose sutartas nuostatas.