respublika.lt

Sunkmetis beldžia į duris: kam ruoštis - dar nežinia

(307)
Publikuota: 2023 birželio 06 10:28:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Tokios krizės, kokia buvo 2008 metais, tikrai nebus - sako ekspertai. Tačiau sunkmetis gali pasijausti kiekvieno kišenėje. EPA-Eltos nuotr.

Lietuvos Bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja jau du ketvirčius iš eilės, todėl ekonomistai skelbia, kad šalis įžengė į techninę recesiją, kuri gali tęstis ir 2024 metais. Ko tikėtis gyventojams ir verslui? Kokios yra šios techninės recesijos priežastys ir kas gali recesiją dar labiau komplikuoti ar atvirkščiai - sušvelninti?

 

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad šių metų pirmojo ketvirčio BVP, palyginus su praėjusių metų IV ketvirčio BVP, susitraukė 3 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius viešai paaiškino, jog BVP susitraukimą lėmė bankų palūkanų kėlimas. Natūralu, kad išaugus bankų palūkanoms, verslas ir vartotojai mažiau linkę iš bankų skolintis. Nes tai darosi ekonomiškai rizikingiau. Žmonės, anksčiau paėmę paskolas ir augant jų palūkanoms, taip pat dabar labiau linkę susiveržti diržus ir tai atitinkamai atsiliepia paklausai - pagamintų prekių ir paslaugų vartojimui.

Be to į tą pačią techninę recesiją yra įžengusi ir Vokietija, į kurią mūsų gamintojai eksportuoja. Į šią šalį eksportuojame apie 9,4 proc. savo eksporto. Kadangi ir vokiečiai vartotojai patiria recesiją, atitinkamai ten sumažėjo ir lietuviškų prekių paklausa. Pvz., statistika skelbia, jog pernai kovą eksportavome į Vokietiją lietuviškų prekių už 320,1 mln. eurų, o šiemet kovą - už 283,4 mln. eurų. O jei prekių paklausa Lietuvoje ir šalyse, į kurias eksportuojame, mažėja, atitinkamai susitraukia ir tų prekių gamyba.

Anot V.Janulevičiaus, ilgesnis mūsų ekonomikos tūpsnis įmanomas ir dėl karo Ukrainoje. LPK vadovas taip pat atkreipė dėmesį, jog dabartinė politinė situacija, kai Ingridos Šimonytės vyriausybė ketina atsistatydinti ir net grasinama surengti priešlaikinius Seimo rinkimus, neigiamai paveiks investicijas į mūsų valstybę. Nes besikeičianti valdžia nesugebėtų operatyviai priiminėti sprendimų, būtinų investuotojams.

„Jeigu mes turėsime politinį nestabilumą, vadinasi, mes neturėsime prieigos prie (komercinių bankų - aut. past.) kapitalo, neinvestuosime ir neišlaikysime darbo vietų, - aiškino V.Janulevičius.

Dar viena priežastis, galinti padidinti Lietuvos ekonominę recesiją - galimas biurokratinis vėlavimas įsisavinant Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF), pagal kurią iki 2026 m vasaros į mūsų ekonomiką turi būti įlieta 2,6 mlrd. eurų dotacija, gauta iš RRF. Ši dotacija sušvelnintų recesiją, tačiau baiminamasi, jog Lietuva, išgyvenanti politinį ir valdžios chaosą, gali likti prie suskilusios geldos. RRF dotacija gali būti neįsisavinta.

Visgi abejojama, ar dabartinė ekonominė krizė bus tokia pati skausminga kaip 2008-2009 m. finansinė krizė. Mat šiuo metu verslas ir gyventojai yra daug mažiau įsiskolinę bankams nei 2008-2009 m. Valstybė, anot ekonomistų, taip pat turi geresnes skolinimosi sąlygas, nei per buvusią finansinę krizę. Tada kredito įstaigos skolino mūsų valstybei už 8-12 proc. palūkanas. Dabar prieiga prie kapitalo būtų lengvesnė. Juolab kai Lietuva, palyginus su kitomis ES valstybėmis, nėra labai daug prisiskolinusi.

Įvertinus šiuo metu turimus duomenis, tikėtina kad sunkiausias periodas ekonomikoje laukia nuo šių metų lapkričio iki kitų metų sausio, sako LPK prezidentas V.Janulevičius. „Bet tai tik spėjimas, o tokios prognozės - tikrai nedėkingas žanras", - priduria jis.

Komentuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas ARLAUSKAS:

- Kaip pasireikš recesija ir kada ji baigsis?

- Aš manau, kad turbūt mes gyvename tokį laikmetį, kad nerasime kažkokios įstaigos, kažkokio specialisto, kuris galėtų iš tikrųjų vienareikšmiškai apibrėžti, kaip mes gyvensime per tą recesijos laikmetį, ir apskritai, kiek ta recesija truks. Ar nepereis į kažkokią gilesnę depresiją. Nes pasaulis, ko gero, dar negyveno tokiomis aplinkybėmis. Nes dabartinė situacija yra tokia, kad yra didelė infliacija, brangūs pinigai ir mažas nedarbas. Tokių dalykų dar niekada nėra buvę, todėl įdomu, kaip tai atsilieps ekonomikai.

Kitas dalykas - prieš pat šitą recesiją buvo padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), kuris kelia visus atlyginimus, o didėjantys atlyginimai sukelia didėjančią pinigų masę.

Kaip visos šios aplinkybės suveiks - sunku pasakyti. Bet, sakykime, vadovaujantis gyvenimiška patirtimi, gali būti, kad mes turėjome ir sunkesnių atvejų. Buvo ir Rusijos 1998 m. ekonominė krizė, paveikusi ir Lietuvos ekonomiką. Buvo ir finansinė krizė 2008-2009 m. O mes dabar neturime finansų krizės, pinigų kaip ir užtenka, netgi per daug tų pinigų prispausdinta. Tiek, kad net specialistai nežino, kaip tie pinigai migruos - į kokius fondus, į kokius kapitalus. Ir tai yra neuždirbti pinigai. Tad klausimas yra toks - kas bus toliau? Aš manau, kad niekas nežino atsakymo.

- Kita vertus, komerciniai bankai visai neseniai pradėjo vėl mokėti palūkanas už indėlius!

- Taip, keliamos palūkanų normos, jau seniai negyvenome tokiomis sąlygomis, kad bankai jau už depozitus duotų tokius pinigus.

Pavyzdžiui, Garantinis fondas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Garantinis fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams, kurių darbdaviai tampa nemokūs - aut. past.). Vakar aptarėme šio fondo reikalus su ministerija. Fonde yra 130 mln. eurų ir aš atkreipiau dėmesį, kad Garantinio fondo sąskaitos aptarnavimas komerciniame banke kainavo apie 0,5 mln. eurų. Aš klausiu ministerijos atstovo - jūs galite man pasakyti, kokios čia „investicinės" išlaidos? Sako - kadangi buvo minusinės palūkanos už indėlius, tai ir turėjome už 130 milijonų, įdėtų į banką, sumokėti pusę milijono. Jie skaičiuoja, tarsi pinigus į sandėlį kažkas padėtų, todėl reikia mokėti už sandėliavimą. Bet aš manau, kad tie pinigai iškeliavo ten, kur jie gali uždirbti papildomus pinigus.

Todėl bankai čia gyvena labai gerai. Na, gerai, tai gerai. Dabar už padėtus indėlius jau mokamos palūkanos, tie palūkanų pinigai Garantinį fondą gal papildys, nors neaišku, ar papildys, nes nežinome sutarties sąlygų. Tai tokie yra paradoksai. Tai pavyzdys, kaip viskas paradoksaliai apsiverčia. Lygiai taip pat kaip ir paprasto žmogaus gyvenime.

- Daug ką ekonomikoje lemia ir karas Ukrainoje?

- Mes vis labiau įsitraukiame į karą. Tai kariniams-pramoniniams kompleksams labai gerai, nes jie generuoja labai didelius pinigus. Visi, kurie dirbs karinių-pramoninių kompleksų srityje, jie irgi gyvens labai gerai, o kaip gyvens kiti žmonės, kokį jie gaus nuo karinių-pramoninių kompleksų likusį trupinį - čia jau sunku pasakyti.

Pasaulis dabar taip gyvena, o kaip išeiti iš tokios situacijos - niekas nežino. O karas vėlgi yra vienas iš faktorių, kuris įneša tam tikrą korektyvą į ekonomiką. Ir šitoje vietoje kyla klausimas - o kas galėtų padaryti kažkokią įtaką? Ar pergalę kare reikia pasiekti, ar kariaujančioms pusėms susitaikyti? Nėra tokios politinės valios, todėl konfrontacija tik didės.

Todėl kalbėti, kas ateityje bus, aš tikrai nesiryžtu. Jei pažiūrėtume į žmonijos istoriją, tai buvo ir labai tragiškų laikmečių. O kaip dabar viskas pasisuks? Tikėkimės, kad kažkaip subalansuos politikai savo ambicijas ir sveika nuovoka, sveikas protas triumfuos prieš nesveikas ambicijas ir, sakykime, kartais net debilizmą.

- Užsienio investicijoms Lietuvoje trukdo ir dabartinė sumaištis, kai premjerė grasina, jog atsistatydins ir netgi reikalaujama priešlaikinių Seimo rinkimų!

- Čia yra mūsų kaimo reikalai. Viena rašytoja savo knygoje kalba, kad ateityje valstybės konkurencingumą lems ne technologijos, bet asmenybės ir naujas požiūris. Tai kalbant apie asmenybes, kyla klausimas, ar mes turime asmenybių.

- Ar pasaulis turi asmenybių, kurios galėtų sustabdyti įsismarkavusį karo smagratį?

- Kalbant apie požiūrius, aš nematau reikalo Seimą paleisti, nes nieko naujo iš to nebus. Ateis tie patys. Tiesiog politikoje reikia apsišvarinti. Jei esi savas, tai dar nereiškia, kad esi tinkamas politikoje. Politikoje reikia atsisakyti savų, bet nelabai tinkamų - ir viskas. Bet ar sugebės politikai peržengti per savo ambicijas - man čia yra klausimas. Iš tolesnių veiksmų suprasime - asmenybių Lietuvos politikoje yra, ar nėra.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
81
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (307)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s