4 nuotr.Ketvirtadienį sostinėje oficialiai pristatytas pirmasis Lietuvoje pasyvus vienbutis gyvenamasis namas, sertifikuotas Vokietijos pasyvaus namo institute. Šį namą projektavęs architektas Rimvydas Adomaitis įsitikinęs, kad po kelerių metų daugelis taupančių žmonių kitokių namų ir nestatys. Jo teigimu, šiuo metu projektuojami dar 8 namai, kurie taip pat bus sertifikuoti.
Pasyvus namas - energiją taupantis pastatas, šildymo energijai sueikvojantis vos 15 kWh (ir mažiau) kv. metrui per metus ir atitinkantis A+ energinio naudingumo klasę. Vilniuje esančio pasyvaus namo šildomas plotas yra 167 kv. m, šilumą tiekia ir karštą vandenį ruošia oras-vanduo tipo šilumos siurblys. Skaičiuojama, kad per metus šio pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo kaštai turėtų neviršyti 300 eurų.
Architektas R. Adomaitis sako, kad pasyvaus namo kūrimas daug kuo skiriasi nuo įprasto namo.
"Nepriklausomai nuo namo dydžio, pirmiausia kuriamas jo skaitmeninis modelis, apimantis pačią įvairiausią informaciją: nuo miškelio, esančio už 100 metrų, medžių tipo ir aukščio, visų namo konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių iki namo lango stiklo paketo rėmelio šiluminio tiltelio "psi" reikšmės. Taip jau projektinių pasiūlymų stadijoje sužinome, kiek kainuos namo šildymas per metus. Toliau yra dėliojamos pirminės statybos sąmatos, vyksta modeliavimas ir geriausio sprendimo paieška. Vėliau projektas tikrinamas Pasyvaus namo instituto specialistų", - sakė architektas.
Pasyvaus namo nereikėtų painioti su pastatų energinio naudingumo vertinimo klasėmis. Nors pasyviems namams keliamus reikalavimus galima pasiekti statant A klasės (ar aukštesnės) namus, tačiau jie nėra laikomi pasyviais, kol negauna nepriklausomo vertintojo - Vokietijos pasyvaus namo instituto patvirtinimo - sertifikato.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius A. Vaičiulis teigia, kad daugiau kaip trečdalis visos suvartojamos energijos išsivysčiusiose šalyse yra skiriama pastatų eksploatacijai ir didžioji dalis jos eikvojama šildymui.
'Pagal Pasyvaus namo koncepciją, šių sąnaudų poreikis gali būti sumažintas iki 90 proc. Likęs energijos poreikis gali būti lengvai kompensuojamas atsinaujinančiais energijos šaltiniais",- sako A. Vaičiulis.
Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, rengianti sertifikuotus pasyvaus namo planuotojus bei vystytojus, tikina, kad susidomėjimas energiškai efektyvių namų statyba didėja, tačiau lietuvius dažniausiai atgraso dideli projektavimo kaštai. Suprojektuoti tokį namą gali užtrukti net iki dvejų metų.
"Pirmas barjeras - projektavimo kaštai, nes reikia suprojektuoti visas smulkmenas, kurios po to bus reikalingos kaip užsakymo vadovas. Jeigu investuojama į projektą, viskas teisingai padaroma, tuomet klientas turi smulkų vadovą, kurį gali bet kokiu būdu įgyvendinti - ar firmą, ar statybininką samdyti. Taigi susidomėjimas didelis, bet kai žmonės pamato, kad projektavimo kaina didžiulė, tuomet sako, kad mes geriau pusiau lietuviškai padarysim", - Eltai sakė asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.
Architektas R.Adomaitis paneigia vyraujančią nuomonę, kad pastatyti energiškai efektyvų namą reikia didžiulių investicijų ir sako esąs įsitikinęs, kad žmonės, kurie moka skaičiuoti ir gyvenime priima sprendimus, pagrįstus žinojimu, jau po kelerių metų kitokių namų nestatys.
"Skaičiuojama, kad pastatyti pasyvų namą kainuoja nuo 2 iki 20 proc. brangiau nei įprastą namą, tačiau kai namas statomas be tinkamai parengto projekto, jo kaina statybų metu taip išauga, kad už tą sumą būtų galima pastatyti ne tik pasyvų, bet ir aktyvų namą", - sakė architektas.
Pasyvių namų projektuotojas tikina, kad žmonių, norinčių gyventi komfortiškai ir ekonomiškai atsiranda vis daugiau.
„Anksčiau kalbėti apie energiškai efektyvią statybą buvo sunku, nes mažai kas apskritai žinojo apie tai. Tačiau dabar sulaukiame labai daug besidominčių tokių pastatų įgyvendinimu, konsultuojame tiek norinčius statyti, tiek projektuotojus ar medžiagų tiekėjus", -sakė R.Adomaitis.
