Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo lėtesnis, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė augimo tempą, sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
1 nuotr.
„Sodra“ praneša, kad vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc. ir pasiekė 1300 eurų, kai, palyginti prieš metus, augimo tempas siekė 12 proc.
Tačiau dėl pasikeitusio neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimo vidutinės pajamos „į rankas“ tuo pačiu laikotarpiu augo gerokai sparčiau.
„Pajamos, gaunamos į rankas (...), vidutiniškai siekė 825 eurus ir padidėjo beveik 14 proc.“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
Be to, kaip pažymėjo ji, pernai vidutinės pajamos „į rankas“ augo sparčiausiai per ketverius metus.
Augant pajamoms, toliau nuosekliai mažėja gyventojų, uždirbančių mažiau nei minimalią mėnesinę algą. Tokių asmenų gruodį buvo 9,4 proc. visų dirbančiųjų – 105 tūkst. Tokias pajamas gaunančių gyventojų, palyginti su 2017 metais, sumažėjo trečdaliu, teigiama pranešime spaudai.
„Pusei dirbančiųjų pajamos nesikeitė, (...) 42 proc. visų dirbančiųjų jos (pajamos. – ELTA) didėjo daugiau nei 10 proc.“, – teigė K. Zitikytė.
K. Zitikytė pažymėjo, kad labiausiai pajamų augimą galėjo pajusti sveikatos priežiūros specialistai, dėstytojai, mokytojai.
Visgi, kaip teigė K. Zitikytė, vyrų dominavimas tarp didžiausias darbo pajamas gaunančiųjų rodo, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų pajamų vis dar ryškūs.
„Vis dar turime atskirtį tarp vyrų ir moterų pajamų“, – pridūrė ji.
Sparčiausiai augo mažiausiai „į rankas“ uždirbančių darbuotojų pajamos, tai, pasak jos, lėmė mažėjančią atskirtį tarp dirbančiųjųׅ.
„Didėjančios gyventojų pajamos „į rankas“ lemia, kad jau ne pirmus metus gyventojų pajamų atskirtis – 20 proc. mažiausiai uždirbančių ir 20 proc. daugiausiai uždirbančių gyventojų vidutinių pajamų – nuosekliai mažėja, ir per ketverius metus šis skirtumas susitraukė nuo beveik 7 iki 5 kartų“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Kaip tikino ji, labiausiai atskirtį mažina socialinės politikos veiksniai, – pavyzdžiui, didinama minimali mėnesinė alga bei neapmokestinamų pajamų dydžio taikymas.
Nedarbo draudimo išmokas dažniausiai gauna jauniausi ir vyriausi darbo rinkos dalyviai, teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja. Kaip sakė ji, vyresnių nedarbo išmokų gavėjų yra daugiau dėl pensinio amžiaus didinimo ir sunkesnių galimybių vyresniems susirasti darbą.
„Jaunimas linkęs keisti darbus ir neužsibūti toje pačioje darbovietėje ilgai“, – teigė ji.
Pasak K. Zitikytės, vis daugiau gyventojų pasinaudoja teise gauti ilgalaikio darbo išmokas. Asmenų, gavusių ilgalaikio darbo išmokas 2018 metais, buvo 4400, o pernai – augo 41 proc. ir siekė 6200.
