Tik galutinai praradusios sveikatą, kelios ilgametės UAB „Jovaigė“ darbuotojos ryžosi atskleisti, ką iš tiesų patiria šioje socialinės įmonės statusą turinčioje, tačiau savo vidine tvarka sunkiųjų darbų kalėjimą primenančioje įmonėje dirbantys neįgalūs asmenys.
Nelinksmi prisiminimai
Pajūryje gyvenančios Rusnė Ruseckienė ir Emilija Rutkuvienė UAB „Jovaigė“ pradėjo dirbti prieš 13-15 metų, bet tik dabar ryžosi viešai prabilti apie joje vykstančias negeroves.
„Provincijoje žmogui rasti darbą yra nelengva ir ypač jei dar turi negalią. Todėl ir tenka kentėti bei „džiaugtis“ tuo, ką pasiūlo“, - paklaustos, kodėl taip ilgai tylėjo ir laukė, „Respublikai“ sakė moterys.
Abi jos jau nebedirba Kretingos rajono Vydmantų kaime įsikūrusioje privačioje daržovių perdirbimo įmonėje „Jovaigė“.
Išeiti iš jos privertė pablogėjusi sveikata, o tam įtakos, jų pačių teigimu, turėjo įmonėje, kuri tik iš išorės primena atitinkančią europinius standartus, esančios darbo sąlygos ir patirtas didžiulis psichologinis stresas.
„Mudvi su drauge buvome pirmosios įmonės darbuotojos, priimtos į ją pagal neįgaliųjų integracijos į visuomenę programą. Per tuos metus iškentėme tikrai labai daug. Dabar prisiminus darbą „Jovaigėje“ kyla mintys tik apie netoli Kretingos kažkada veikusį Dimitravo sunkiųjų darbų kalėjimą“, - tvirtino R.Ruseckienė.
Pasak moterų, joms teko patirti visą juodadarbių dalią - dirbti po dvi pamainas iš eilės, kęsti šaltį ir karštį, visą pamainą labai sunkiai dirbti, avint guminius batus ir mūvint gumines pirštines, stengiantis įvykdyti nuolat didėjančią dienos normą, tik po vidurnakčio grįžus iš darbo į namus, jau paryčiui vėl į jį važiuoti.
„Ir niekam nesvarbu, kad čia dirba negalią turintys žmonės ir yra socialinė įmonė, gaunanti solidžią valstybės paramą. Neįvykdysi normos, nieko neuždirbsi. Štai rūgštynių perdirbimo norma iš pradžių buvo 900 kg, o dabar jau 1500 kg. Tačiau ar gali vienodu tempu dirbti sveikas ir neįgalusis. O kur dar gresiančios, jokiais dokumentais neįteisintos piniginės baudos, šiuo metu siekiančios 20 litų. Pasirodo, visa tai žmogus gali iškęsti, tačiau neįmanoma susitaikyti su psichologiniu smurtu. Pabandysi save ar ką kitą apginti, tapsi vadovybės priešu. O tada tavęs paprasčiausiai nekvies į darbą ir liksi be pajamų“, - sakė R.Ruseckienė.
E.Rutkuvienė stebėjosi, kad neįgalūs darbuotojai po sunkios pamainos dar turi išvalyti ir didžiulius įmonės patalpų plotus, nors už tai jiems nemokama.
„Apie kokį žmoniškumą galima kalbėti, kai moteriai su persodintu sąnariu paskiriamas darbas laipioti ant kėdės ir nuiminėti stiklainius bei dėti juos ant konvejerio. O nėščioji turi kilnoti sunkius indus į dviejų metrų aukščio aparatą. Arba specialiai iškviečia į darbą, nors žino, kad esi užsiregistravęs pas gydytoją. O kur dar darbas esant atidarytiems langams, nors lauke minusinė temperatūra. Viską sunku ir išvardyti. Nori nenori peršasi išvada, kad neįgalieji yra tik pigi darbo jėga, už kurią valstybė dar juos išnaudojančiai įmonei skiria ir išmokas“, - nelinksmai konstatavo darbo „Jovaigėje“ „malonumus“ patyrusios moterys.
Jų teigimu, bendrovės darbuotojai net juokauja, kad jei įvykdytų kokį nusikaltimą, tai išvengtų kalėjimo, nes kaip bausmė būtų įskaitytas jų darbas „Jovaigėje“.
Perpildė kantrybės taurę
R.Ruseckienė neslepia, kad vargu ar jos būtų pasiryžusios viešai prabilti, jei ne neseniai įmonėje atsitikęs nelaimingas įvykis, kurį „Jovaigės“ vadovai kaip paprastai pabandė nuslėpti.
„Vienai merginai su vakuuminiu presu apdeginta dešinė plaštaka ir sulaužyti jos kaulai. Ją sužalojęs vyras neleido kviesti medikų, o liepė tik pastovėti lauke ir pakvėpuoti grynu oru - neva praeis. Nukentėjusiąją į ligoninę nuvežė bendradarbė. O kaltininkas nieko nebijo, nes yra svarbias pareigas įmonėje einančios vadovės vyras. Ji vėliau ir pati aiškiai pasakė: „Nesidžiaukite, niekas nebus nubaustas“. Tai ne pirma šioje įmonėje darbo metu įvykusi nelaimė, per kurią nukenčia žmonės. Mūsų duomenimis, vien šiemet jų įvyko net keturios. Tačiau įmonės vadovai prašo jas įvardyti kaip namų traumas. Jau priimant į darbą aiškiai pasakoma nesiskųsti, kad kas nors skauda. Nedarbo įbauginti žmonės sutinka ir vėliau kenčia“, - piktinosi buvusios bendrovės darbuotojos.
Nepatenkinti - nenorintys dirbti
Vakar bendrovės „Jovaigė“ vadovas Vitalijus Vaigauskas nuo „Respublikos“ neslėpė, kad moterų pažerti kaltinimai jį nustebino.
„Jūs pirmieji tuo domitės ir apie tai mums pasakėte, tad aišku, kad nustebau. Tačiau galiu pasakyti viena - kiek žmonių, tiek nuomonių. Bet mes įmonėje nė vieno žmogaus dar nesuvalgėme“, - sakė V.Vaigauskas.
Bendrovės vadovas tvirtina, kad visi šie kaltinimai yra laužti iš piršto žmonių, kurie nenori dirbti.
„Yra juk visokių žmonių. Vieni iš pradžių tikina, kad galės dirbi, tačiau vėliau nesugeba. Kiti paprasčiausiai tingi, tad tenka juos išvaryti. O kas nori dirbti, tas pas mus ir dirba. Bendrovėje darbuotojų kaita labai nedidelė, pastaruoju metu tik kokie du ar trys žmonės išėjo. O kiti darbuojasi nuo penkerių iki dešimties metų. Jei būtų taip blogai, tikrai nedirbtų“, - neabejojo V.Vaigauskas.
Pasak „Jovaigės“ vadovo, ilgamečių darbuotojų teiginiai neatitinka tikrovės ir todėl, kad įmonę nuolat tikrinantys darbo biržos ir kitų valstybinių institucijų atstovai jokių žymesnių pažeidimų nėra užfiksavę.
V.Vaigauskas neslėpė, kad neseniai viena jauna darbuotoja patyrė rankos traumą, tačiau įvardijo ją kaip lengvą.
Nieko blogo apie „Jovaigę“ negalėjo pasakyti ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas.
„Jokių pranešimų apie įvykusius nelaimingus atsitikimus šioje bendrovėje mes nesame gavę. O jei tokių ir įvyko, žmonės mus turėtų informuoti ir mes viską ištirtume. Metų pradžioje tikrinome šią įmonę, gavę informacijos apie neva nelegalius darbuotojus, tačiau ji nepasitvirtino“, - sakė A.Džiugas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
