Atėjusi į valdžią naujoji koalicija nieko nelaukdama pareiškė, - girdi, jei nedelsdami paremsime ankstesnių valdžių nustekentą smulkųjį, mažąjį ir vidutinį verslą (SMVV), šalies ekonomika atsigaus gana greitai ir iš pagrindų. Praėjus pusmečiui, kai buvo paskelbtas Verslo skatinimo planas, kurio viena pagrindinių idėjų ir buvo pažadinti SMVV atgimimą, aiškiai matyti, kad priemonės tam padaryti yra aiškiai nepakankamos.
2,2 mlrd. litų - tiek dar metų pradžioje buvo numatyta skirti verslui skatinti iš Europos Sąjungos skiriamų lėšų kartu su tais pinigais, kurie pritraukiami iš finansų tarpininkų. Pavyzdžiui, iš jų 120 mln. litų padalyta ar dalijama mikrokreditų pavidalu tik labai mažoms ir mažoms įmonėms. Atrodytų, kad daugiau nei du milijardai litų SMVV skatinti Lietuvos mastu - tikrai milžiniški pinigai. Tačiau, anot kai kurių “Respublikos” kalbintų ekspertų, jie efekto, kurio tikimasi, neduos. Mat ūkiui smunkant po keliasdešimt procentų, jau, sako ekspertai, reikalingos keliskart didesnės sumos, kad pradėtų kilti bent jau SMVV.
“Respublika” atliko mažą apklausą, per kurią paaiškėjo, kad tos smulkios, mažos ir vidutinės įmonės, kurios jau paėmė mikrokreditus ar pasinaudojo garantijomis jiems gauti, džiaugiasi jų sąskaitas papildžiusiais palyginti pigiais pinigais. Tačiau tokių bendrovių taip mažai, kad vargu ar jos gali turėti didesnės įtakos SMVV, kaip atskiram ūkio sektoriui.
Maža to, kaip “Respublikai” tvirtino Daumantas Lapinskas, ūkio ministro patarėjas, ir tie esami milijardai kol kas ganėtinai vangiai panaudojami. “Turime nemažai vangiai dirbančių finansų tarpininkavimo bendrovių. Be to, dalis įmonių irgi nerodo iniciatyvos”, - tvirtino pašnekovas. Jis nepaneigė, kad išgąsdinti ekonominės suirutės įmonių savininkai bijo imti paskolų, kad “nebūtų dar blogiau”.
Nebijantys sunkumų
Kita vertus, kreditus SMVV dalijančios finansų institucijos lyg ir nesiskundžia dėmesio stoka.
Štai Ūkio banko Šiaulių filialo valdytoja Eivyda Balkienė “Respublikai” pasakojo, kad Šiaulių verslininkai, vos tik paskelbus apie galimybę gauti mažų kreditų, aktyviai domėjosi šia paslauga: užsukdavo pasikalbėti į banką, rašė prašymus. Šiauliečius domino skolinimosi sąlygos, suma, į kurią jie galėtų pretenduoti, banko atstovai analizuodavo, kokios perspektyvos skolos gavėjo laukia ateityje.
Per pirmąjį smulkiųjų kreditų teikimo etapą į Ūkio banko Šiaulių filialą kreipėsi įvairių verslų atstovai - nė viena klientų veiklos sritis ryškiai nedominuoja. Nežymiai aktyvesni už kitus verslininkus buvo paslaugų sektoriaus atstovai (viešojo maitinimo, pervežimų verslo įmonės), žaislus ir baldus gaminančios bendrovės.
Pasak E.Balkienės, iš viso būrio interesantų Ūkio banko Šiaulių filialo darbuotojai atrinko 16 bendrovių ir suteikė joms paskolas nuo 164 tūkst. iki 350 tūkst. litų. Ūkio banko Šiaulių filialo valdytojos teigimu, vidurvasarį domėjimasis kreditais šiek tiek sumažėjo, tačiau tikimasi, kad rudeniop jis vėl išaugs.
Kreditą iš Ūkio banko Šiaulių filialo per pirmąjį smulkiųjų kreditų teikimo etapą gavusios Šiaulių UAB “Vibaltpega” direktorius Bronislovas Baltraitis “Respublikai” teigė, kad ši mažų kreditų teikimo sistema verslininkams dabar yra pati palankiausia galimybė gauti paskolą.
B.Baltraičio vadovaujamai bendrovei paskola suteikta už 8 proc. metinių palūkanų, tačiau kredito gavėjas turės sumokėti tik pusę palūkanų sumos. Likusią dalį palūkanų padengs UAB “Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) valstybinis fondas. “Verslui tokia paskola yra naudinga, ypač sunkmečiu”, - konstatavo įmonės direktorius.
Standartinių ir nestandartinių baldų gamyba užsiimanti UAB “Vibaltpega” 175 tūkst. litų kreditą ėmė apyvartinėms lėšoms. Tokių lėšų bendrovė pritrūko, nes šiuo metu nemažai jos klientų laikinai yra nemokūs arba iš dalies nemokūs ir vėluoja atsiskaityti už produkciją.
“Esame ilgamečiai Ūkio banko klientai - šio banko paslaugomis naudojamės jau apie dešimtmetį, todėl mus sieja abipusis pasitikėjimas, - teigė “Respublikai” B.Baltraitis. - Banką tenkino mūsų įmonės finansiniai rodikliai, todėl kredito gavimo procedūra vyko be trikdžių”.
Ūkio banko Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotojas komercijai Kazimieras Antanynas teigia, kad Ūkio bankas buvo gavęs 171 verslininko paraišką gauti paskolas. Patvirtina 80 paraiškų ir jau pasirašytos 42 sutartys.
Panevėžio filiale gauta 15 paraiškų, patvirtintos 9. Likusios neatmestos, dalis jų dar gali būti pasirašytos. Rengiami dar 3 dideli projektai gauti dideles 1,3-2 mln. litų paskolas.
Iš Ūkio banko Panevėžio filialo 150 tūkst. litų paskolą gavęs panevėžietis verslininkas, bendrovės “Vėjų miškas” vadovas Aidas Jarašiūnas teigia, kad gauti paskolą nebuvo labai sunku. Baldus gaminanti bendrovė iš banko skolintus pinigus panaudojo apyvartai. Praėjusių metų pabaigoje, kai per Europą nuvilnijo krizė ir “pradingo” du stambūs verslo partneriai, bendrovė patyrė sunkumų. Šiemet gamyba kyla dideliais šuoliais, už viską reikia mokėti iš karto, skolon niekas nieko neduoda, todėl paskola labai pravertė”, - teigia A.Jarašiūnas.
Verslininkas paskolą ėmė metams už 8,5 proc. palūkanų, įkeitė nekilnojamąjį turtą ir įrenginius.
Didžioji dalis laukia
Tačiau ne visi verslininkai nusiteikę taip optimistiškai.
Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Kazys Grabys “Respublikai” teigė, kad verslininkai imti paskolų neketina, uždaro savo įmones. “Verslininkai nesijaučia saugūs, nes vieną dieną paskolą tau duoda, kitą gali atimti. Sistema nestabili, o ekonomikos nuosmukis gilėja”, - teigė K.Grabys.
Regiono verslininkus vienijančios asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad Aukštaitijos verslininkus apnikusi apatija. Smulkieji nebesirenka į susirinkimus, Regionų asociacijų vadovai nebevažiuoja į Vilniuje rengiamus pasitarimus ir diskusijas.
Svečių namų savininkai Zita ir Kazys Grabiai teigia, kad per sunkmetį imti paskolą būtų pražūtinga. Panevėžiečiai perka tik pigesnius maisto produktus, mažai linksminasi. “Jei ir būna vestuvės ar kitos šventės, į jas sukviečiami tik patys artimiausieji, 10-15 žmonių”, - tvirtina verslininkas.
“Mokesčiai žvėriški, galai nebesueina. Nuomos kainas sumažinau 4 kartus, tačiau nuomininkai vis tiek rudenį žada išeiti, nebenuomoti patalpų. Neatmetu, kad “Kaziuko kamara” žiemoti gali užkaltais langais”, - pesimistiškomis nuotaikomis gyvena verslininkas.
Ne ką geriau ir viešbutyje. Nors paslaugų kainas teko sumažinti 40 proc., svečių šią vasarą sumažėjo tris kartus. “Žmonėms reikia vis mažiau paslaugų, nėra jokių garantijų dėl produkcijos realizavimo, todėl imti paskolą būtų pražūtinga”, - mano K.Grabys.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininko Donato Botyriaus teigimu, pajūrio smulkieji verslininkai gyvena lygiai taip pat, kaip ir jų kolegos visoje Lietuvoje.
“Kaip gyvename? Įsitempę. Laukiame gero oro, pagerėjimo iš valdžios pusės, žodžiu, geresnių laikų. Tačiau kartu baiminamės, kad bus nepriimti dar blogesni įstatymai”, - tikino D.Botyrius.
Pasak klaipėdiečio, ne tik uostamiesčio verslininkus kankina didžiulė nežinia dėl ateities. Ypač neramu smulkiesiems verslininkams, turintiems reikalų su bankais, bei tiems, kurių apyvartos smarkiai krito. Sunkiausioje padėtyje atsidūrė prekiaujantieji pramoninėmis prekėmis, drabužiais ir avalyne.
Transporto įmonę turintis Klaipėdos verslininkas neslepia, kad situacija, ypač šioje verslo šakoje, yra tikrai sudėtinga. Jo teigimu, prie to prisideda ne tik sunkmetis bei sunkiai suvokiami valdžios sprendimai, bet ir rinką iškreipiantys vežėjai. Vaikydamiesi krovinių, jie pasiryžę mažinti kainas iki tokio lygio, kad net dirbti nepelninga.
Anot D.Botyriaus, pajūrio verslininkus šiuo metu gelbsti vasaros sezonas ir įvairios šventės.
“Tačiau vėliau bus daug sunkiau. Vasara ir šventės baigsis, poilsiautojai, turistai iš pajūrio išvažiuos, prasidės ruduo ir ateis badas”, - netryško optimizmu Lietuvos smulkiųjų verslininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas D.Botyrius.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
