1 nuotr.Kokios partijos beprasimuštų į savivaldybių valdžią, iš karto griebiasi pertvarkų pavaldžiose įmonėse. Prisidengiant skaidrumo, efektyvumo, ūkiškumo siekiais, į jas susodinami savi partiniai ar valdantiesiems pasitarnavę veikėjai, apdalijami algomis, priedais, tarnybiniais automobiliais, o viešosios paslaugos miestiečiams vis brangsta. Ar neatėjo laikas išardyti šias politikų lesyklėles ir pradėti privatizuoti aferose nuolat klimpstančias savivaldybių įmones?
Praėjusią savaitę per savivaldybių įmones didmiesčiuose nusirito nauja skandalų banga: Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai krėtė „Kauno komunalinį butų ūkį“, jo vadovo Mariaus Zaborsko namus, Vilniuje išaiškėjo, kad politikų aukso kasykla metų metus vadinta savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus vandenys“ pamalonino savo generalinį direktorių Aidą Ignatavičių 27,5 tūkst. eurų metiniu priedu prie 5,5 tūkst. mėnesio algos, o „Vilniaus šilumos tinklai“ iš konservatoriams artimos įmonių grupės „Alna“ pirko informacinių technologijų paslaugas neskelbiamų derybų būdu.
Kaip čia neprisiminsi Vilnių valdančio Liberalų sąjūdžio buvusio lyderio, gėrimų dėžutėse šimtus tūkstančių eurų grynųjų slėpusio Eligijaus Masiulio sparnuotosios frazės, kad tik kvailiai valstybei dirba už 5 tūkst. litų?! Pasikeitus litams į eurus, pasirodo, apsukrūs vyrukai valstybei nedirba net už 5 tūkst. eurų... O kad jų vadovaujamos įmonės atrodytų baltos ir pūkuotos, dar kelių šimtų tūkstančių nepagailima ir skaidraus viešojo įvaizdžio kūrimui.
Ar panašus likimas kaip „Kauno komunalinio butų ūkio“ neištiks ir Vilniaus liberalų bei konservatorių itin šlovinamos ir ginamos įmonės „Grinda“, prie kurios vairo stojus jų pasirinktam vadovui Kęstučiui Vaicekiūčiui prieglobstį tuoj pat susirado skandalingoji mero Remigijaus Šimašiaus bendražygė Loreta Čerbienė? Kitados ikiteisminiame tyrime dėl dokumentų klastojimo figūravusi ponia dabar maudosi privilegijose, turi teisę net tarnybinį automobilį naudoti asmeniniais tikslais. Mat „Grinda“ pernai gavo savivaldybės tarybos leidimą teikti pastatų administravimo paslaugas, nors Vilniuje tokių administratorių sąraše rikiuojasi daugiau kaip 30 įmonių.
Ekonomistė Rūta Vainienė įsitikinusi, kad, rinkoje esant pakankamai žaidėjų, savivaldybės įmonės neturėtų vykdyti tos funkcijos, nes dažnu atveju jos tiesiog iškraipo rinką.
„Joms paprastai sudaromos išskirtinės, lengvatinės sąlygos, prioriteto tvarka jos gali gauti savivaldybių užsakymus, o rinkoje, aišku, diskriminuojamos kitos tokia pačia veikla užsiimančios įmonės, - konstatavo ekonomistė. - Tiesiog tai yra tokios kišeninės įmonės - joms duodami užsakymai, o paskui kas gali paneigti galimybę, jog kažkas iš to gauna ir „otkatą“... Tai kaip mini „Lietuvos geležinkeliai“ - savivaldybės politikų ir jų artimųjų prieglobstis, kai kažkam labai reikia sukurti darbo vietą. Bet ne tik tai. Įsivaizduojate, kaip patogu turėti kišeninę įmonę - ji jums viską gali padaryti! Į ją galima perkelti įvairias savivaldybės nuodėmes, nes akcinėse bendrovėse informacijos atskleidimo reikalavimai yra mažesni. Tose įmonėse, kaip kokiame sąvartyne, visko galima rasti - ir butų, ir mašinų, ir garažų. Tai, ko neįmanoma padaryti per savivaldybės biudžetą, padaroma kontroliuojamose įmonėse - tai yra tarsi viešųjų finansų slaptoji kišenė.“
Ekonomistė sutiko, kad kiekvienoje savivaldybėje įmonių veiklą ir finansus privalo kontroliuoti audito tarnybos, tačiau iš esmės tų piktžolių niekas nenori ravėti, nes valdžios atstovams turėti slaptą kišenę yra labai paranku. Esą tokiu būdu galima slėpti ir skolas, nes jos vienaip apskaitomos, kai savivaldybės tiesiogiai skolinasi iš finansų įstaigų, o kitaip, jeigu nesumoka už paslaugas savo įmonėms.
„Tuo ir žaidžiama... Manau, jeigu būtų suskaičiuoti visi savivaldybių įsiskolinimai, jų finansinė padėtis pasirodytų visai kitokia, - sako R.Vainienė. - Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė prie buvusios valdžios buvo praskolinta, o dabar, sako, ta skola mažėja. Čia iš tiesų reikia rimtesnės analizės, ar skola iš tiesų mažėja, ar ji tik įforminta kitokiais pavadinimais...“
Ekonomistė nemato kitos išeities iš savivaldybes ir jų valdomas įmones apraizgiusių neskaidrių santykių ir sandorių, kaip tik jas privatizuoti.
„Sistema veikia taip, kad pati save ir maitina, ir pati save palaiko. Štai R.Šimašius deklaravo, kad darys kitaip, o daro tą patį. Vadinasi, kitaip elgdamasis turbūt nieko nepasieksi. Manau, nėra kito būdo išskaidrinti šitą sritį - tiktai kad savivaldybės neturėtų vykdyti komercinės veiklos. Netgi monopolinės įmonės, kaip vandens tiekimo ar elektros tinklų, galėtų veikti privačiai. Kas pasakė, kad vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas bei valymas yra tik viešoji gėrybė? Tai visiškai privati gėrybė, kiekvienas vartotojas už ją susimoka rinkos kaina, ir turėtų būti įleidžiama į šią sritį privataus kapitalo“, - įsitikinusi R.Vainienė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
