respublika.lt

Skurdo lygis šalyje mažėja: sako, kad tendencija graži, bet lėta (7)

2020 lapkričio mėn. 27 d. 15:12:46
Monika Grigutytė, Elta

Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas profesorius Donatas Burneika sako, kad darbo jėgos disbalansas skirtingose Lietuvos teritorijose yra įsisenėjusi problema. Tuo metu vertindamas per praėjusius metus 2,3 proc. sumažėjusį skurdo rizikos lygį šalyje, profesorius pažymi, kad ši tendencija džiugina, tačiau yra gana lėta.

×
nuotr. 1 nuotr.
Skurdo lygis šalyje mažėja: sako, kad tendencija graži, bet lėta. Eltos nuotr.

 

„Teritorinis darbo jėgos disbalansas yra faktiškai 20 metų ar net daugiau Lietuvoje egzistuojanti problema. Aišku tai, kad ji ateina iš anksčiau: kai kuriose šalies vietose darbo jėgos trūksta, kitose jos per daug, ypač kalbant apie vyresnius, arti pensijos esančius žmones", - Eltai sakė jis.

Kalbėdamas apie darbo užmokesčio pokyčius skirtinguose Lietuvos regionuose, D. Burneika teigė, kad savivaldybės Lietuvoje pasižymi gana skirtinga ekonomine struktūra, todėl natūralu, kad darbo užmokestis jose kinta nevienodai.

„Naujausiems (darbo užmokesčio - ELTA) pokyčiams įtakos turėjo ir pandemija, ar, tiksliau, kova su ja. Šiuo atveju skirtingi sektoriai labai nevienodai nukentėjo, o savivaldybės pasižymi gana skirtinga ekonomine struktūra. Todėl gali būti, kad vienos savivaldybės, ypač kurortinės, kurios labiau priklauso nuo užsienio svečių ar nuo viešbučių verslo, kentėjo labiau (...). Vėlgi ir pramonė nevienodai kentėjo, nes ne visos šakos susidūrė su tiekimo problemomis ar paklausos sumažėjimu", - sakė jis.

Profesorius taip pat pridūrė, kad „iš principo būtų keista, jei visur vidutinis mėnesio atlyginimas kiltų vienodai".

„Kai kuriose savivaldybėse 60-70 proc. darbų sudaro viešasis sektorius, kuris nekenčia visai. Kitose - priešingai, daugumą jų sudaro privatus sektorius", - teigė jis.

„Bet koks struktūrinis ekonomikos pokytis veikia ir teritoriškai, t. y. tam tikroms veikloms labiau tinkamos vienos vietos negu kitos", - pridūrė profesorius.

Skurdas paveldėtas iš anksčiau

Vertindamas tai, kad skurdo rizikos lygis kaime, palyginti su miestu, pernai sumažėjo dvigubai (atitinkamai nuo 3,4 iki 1,7 proc.), D. Burneika teigė, jog tai galėjo sąlygoti mažiau nukentėję rajonų ekonomikos pagrindą sudarantys sektoriai.

„Žemės ūkis, maisto produktų perdirbimas yra veiklos, kurios neturėjo didesnių problemų. Tai yra tie sektoriai, kurie sudaro kaimo ekonomikos pagrindą", - sakė jis.

D. Burneika pažymi, kad skurdo problemą šalies regionuose iki šiol sąlygoja dirbančiųjų žemės ūkyje perteklius, nes anksčiau šiame sektoriuje dirbusiems žmonėms neatsiranda tiek laisvų darbo vietų.

„Skurdo problema iš dalies yra paveldėta iš ankstesnių laikų, kai žemės ūkyje XX amžiaus gale turėjome gerokai per daug dirbančių žmonių. Ir tai tęsiasi, nors ši problema po truputį mažėja, kadangi žmonės išsikelia, išeina į pensiją ir t. t. Apskritai (per pastaruosius dešimtmečius - ELTA) jokiame sektoriuje nesumažėjo tiek darbo vietų, kaip žemės ūkyje. Reikia laiko, kad ši problema išsispręstų", - tikino jis.

Siūlo didinti kai kuriuos mokesčius

Tuo metu vienas iš būdų spręsti skurdo problemą Lietuvoje, anot profesoriaus, yra tam tikrų mokesčių didinimas.

„Šio dalyko mes neišspręsime, jei didesnė dalis mūsų ekonomikos nebus perskirstoma centrinės valdžios. Tad iš principo reikia didinti mokesčius. Visų pirma, siūlyčiau didinti tuos, kurie ekonomikai labai nekenkia, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir pan., ir skirti dalį tų lėšų žmonėms, kurie patys savimi negali pasirūpinti", - Eltai teigė jis.

„Visgi mokesčių didinimas mažina šalies konkurencingumą, atitinkamai mažina ekonominį augimą ir valstybės pajamas. Bet realybė yra tokia, kad Lietuva iš tiesų labai mažą dalį savo sukuriamos vertės perskirsto. Todėl negalima tikėtis, kad visos sritys, kurios priklauso nuo biudžeto, bus gerai finansuojamos", - pridūrė jis.

Galiausiai D. Burneika pažymėjo, kad, nors skurdo rizikos lygio mažėjimo tendencija džiugina, ji yra gana lėta.

„Gerai, kad skurdo rizikos lygis mažėja, tendencija yra graži, bet lėta, atsižvelgiant į tai, kad 2019 metai buvo ekonominio klestėjimo laikotarpis šalyje", - komentavo jis.

ELTA primena, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 46 savivaldybėse, Ignalinos ir Varėnos rajonų savivaldybėse - nepakito, o likusiose 12 savivaldybių sumažėjo nuo 0,3 proc. iki 11 proc.

Statistikos departamento duomenimis, disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, kaime - 27,9 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 1,7 proc., o kaime - sumažėjo 3,4 proc. punkto.

Skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 proc. punkto.

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. GODOS PRIE SUSKILUSIOS „GELDOS”
2. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
3. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
4. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
5. Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu
6. O.Strikulienė: KAPITOLIJAUS ŠTURMĄ INICIJAVO NE TRAMPAS
7. O jeigu karas?
8. Policijos veteranai užsigeidė privilegijų
9. Vakarams bus labai blogai, Lietuvai - tik blogai
10. Zigmas Vaišvila: Siaubiamiškio pasaka Nr.2 („Siaubiamiškio pasakų kūrėjas ir jo alaviniai kareivėliai")
11. Užkalti karstai kelia dar daugiau įtarimų (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
12. Lengviau sukurti vakciną nuo Covid-19, nei ištirti bylą (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
13. Vitas TOMKUS: RINKTI AR NERINKTI?
14. Ką atnešė Žiurkės metai
15. 2020-ieji - ne tik pandemijos metai
16. Algimantas RUSTEIKA: atėjo numirėlių metas
17. Koronaafera 3. Globali psichozė mistikos fone
18. „Swedbank“ siekia sužlugdyti sanatoriją?
19. Ko verta patvirtinta naujosios Vyriausybės programa
20. Rašytojas Rimantas Povilas Vanagas: Ir žirnis šaukė: aš globalus, aš globalus!
21. Nevisavertiškumo kompleksas
22. Valdžia be diplomo, vadinasi, - nekvalifikuota
23. Valdžia nurašė vienišus žmones
24. Nenorintiems skiepų ruošiamas botagas?
25. Absurdiškas biurokratizmas: nuomotis „Litexpo“ - per brangu, atsiimti Žvėryno infekcinę - neapsimoka

Dienos klausimas

Ar jūsų savivaldybė pakankamai rūpinasi judėjimo zonų priežiūra - sniego valymu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar savaitgalį pasidžiaugėte gausiu iškritusiu sniegu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-17 -15 C

-17 -16 C

 

-24 -21 C

-12 -11 C

-13 -12 C

 

-16 -14 C

0-3 m/s

0-1 m/s

 

0-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2124 PLN - 4.5379
RUB - 89.0900 CHF - 1.0805
GBP - 0.8894 NOK - 10.3108

Nuorodos